Leximi i dorės shpejt u pėrhap nėpėr Azi dhe Evropė, ndėrsa e obsesionoi edhe Aristotelin i cili dijen e tij ia pėrcolli Aleksandrit tė Madh. Ai kėtė teknikė e pėrdori shpesh kur e vlerėsoi karakterin e oficerėve tė tij.
Kjo praktikė ėshtė ruajtur pėr njė kohė tė gjatė, ndėrsa sot ajo hidhet poshtė si besėtytni. Arsyeja ėshtė se leximi i shuplakės ėshtė shfaqur dhe interpretuar gabimisht nė shumė libra, filma dhe emisione televizive.
Nė kėtė rast, fokusi ėshtė nė vijat horizontale menjėherė nėn pėllėmbė.
Interpretimi i pėrgjithshėm ėshtė se, sa mė shumė vija qė keni aq mė shumė do tė jetoni. Vija e parė, e cila shikon nga pėllėmba poshtė, ėshtė mė e rėndėsishme se tė tjerat. Nė qoftė se ajo ėshtė e qartė, e pandėrprerė dhe e definuar thellė, personi mund tė presė shėndet tė mirė fizik dhe forcė.
Nėse ėshtė e paqartė, e ndėrprerė apo e cekėt, personi konsiderohet tė jetė i pakujdesshėm dhe i dobėt. Shumica e njerėzve i kanė 2-3 vija, ndėrsa vetėm tė rrallėt i kanė 4. Vija e parė e tregon periudhėn nga lindja deri nė moshėn 28 vjeēare. E dyta e tregon periudhėn deri nė moshėn 46 vjeēare ose 56 vjeēare. Vija e tretė e tregon pjesėn deri nė 69 apo 84 vjeē, ndėrsa vija e katėrt e prezanton jetėn pas moshės 84 vjeēare.
Problemet shėndetėsore shprehen shpesh nėpėr secilėn prej vijave. Vija e parė dallohet tek meshkujt dhe femrat. Femrat, vija e parė e tė cilave ėshtė e ndėrprerė ose e lakuar, mund tė kenė probleme gjinekologjike, probleme me ngjizje apo lindje.
Vija e parė e ndėrprerė ose e lakuar ėshtė shenjė se ekziston mundėsia e problemeve me organet riprodhuese, vėshtirėsi urinimi apo probleme me prostatė.
Vija e dytė shėrben pėr vlerėsimin e pasurisė. Nėse vija ėshtė e definuar qartė, e drejtė dhe e pandėrprerė, personi mund t'i gėzohet prosperitetit dhe lumturisė.
Vija e tretė e tregon lavdinė dhe fuqinė. Nėse ėshtė e drejtė dhe e pandėrprerė, individi do tė jetė jashtėzakonisht me ndikim nė shoqėri.
Vija e katėrt zakonisht ndodhet nė paralele me vijėn e tretė dhe konsiderohet pėrforcim i vijės sė tretė.