Fakte pėr kohėn dhe orėn

Perspekti sjell pėr ju disa fakte shumė interesante qė lidhen me kohėn dhe orėn.

"Koha ėshtė iluzion. Koha e drekės jo", bėn shaka Douglas Adams nė dokumentarin "Galaktika". Megjithatė shkencėtarėve nuk u vjen pėr tė qeshur. Disa teori tė reja spekulative tė fizikės sugjerojnė se koha lind nga njė realitet mė i thellė dhe i pėrjetshėm.

Tentoni ta shpjegoni kėtė kur shkoni nė punė vonė. Njė udhėtar mesatar Amerikan humbet 38 orė nė vit pėr shkak tė vonesave tė trenave.

Ndėrrimi i orės pėr tė kursyer kohėn nisi si shaka nga Benjamin Franklin, qė propozoi qė njerėzit tė ngriheshin mė herėt nė mėngjeset e verės, qė tė punonin mė shumė gjatė ditės dhe kėshtu tė kursenin qirinjtė. Nė Mbretėrinė e Bashkuar u zbatua nė vitin 1917 dhe mė pas u pėrhap nė tė gjithė botėn.

Departamenti i Energjisė ka pėrcaktuar se kėrkesa pėr elektricitet bie me 0.5% gjatė ditėve me orėn e ndėrruar. Kjo ėshtė ekuivalentja e gati 3 milionė fuēive me naftė.

Duke vėzhguar se sa shpejt arkėtarėt e bankave mblidhnin monedha, kėmbėsorėt ecėn, punonjėsit e postės folėn, psikologėt pėrcaktuan se tre qytetet me hapin mė tė shpejtė janė Bostoni, Buffalo dhe Nju Jorku.

Po tre mė tė ngadaltat? Shreveport, Sacramento dhe Los Anxhelos.

Njė sekondė mė parė pėrcaktohej si 1/86400 e gjatėsisė sė ditės. Megjithatė, rrotullimi i Tokės nuk ėshtė shumė i besueshėm. Fėrkimi i baticės nga Dielli dhe Hėna e ngadalėson planetin dhe rrit gjatėsinė e njė dite me 3 milisekondė pėr shekull.

Kjo do tė thotė se nė kohėn e dinozaurėve, dita ishte 23 orė e gjatė.

Gjatė ngjarjeve "El Nino", era e fortė e ngadalėson rrotullimin e Tokės me njė fraksion tė njė milisekonde ēdo 24 orė.

Teknologjia moderne e bėn edhe mė mirė kėtė punė. Nė vitin 1972, njė rrjet orėsh atomike nė mė shumė se 50 shtete u bė autoriteti final i orės. Ato u bėn aq tė sakta, sa duhen 31.7 milion vite pėr tė humbur njė sekondė.

Pėr ta mbajtur orėn tė sinkronizuar me rrotullimin e ngadaltė tė Tokės, "njė sekondė mė tepėr" shtohet njė herė nė disa vite. Kohėt e fundit kjo ndodhi nė pragun e Vitit tė Ri tė kaluar.

Ora mė e saktė nė botė, nė Institutin Kombėtar tė Standarteve dhe Teknologjisė nė Kolorado, mat vibrimet e njė atomi tė vetėm zhive. Nė njė miliardė vite ajo nuk do tė humbasė as njė sekondė.

Deri nė vitin 1800, ēdo fshat jetonte nė zonėn e tij tė kohės, me orėn e sinkronizuar sipas Hėnės lokale.

Kjo shkaktoi telashe me oraret e trenave. Pėr disa kohė, u shpikėn ora qė tregonin orėn vendase dhe orėn e trenave.

Nė 18 Nėntor tė vitit 1883, kompanitė hekurudhore Amerikane kėrkuan pėrdorimin e njė ore tė vetme tė standardizuar.

Fakti qė kompanitė hekurudhore kėrkonin qė orėt nė vende tė ndryshme tė ishin tė sinkronizuara, mund tė ketė frymėzuar Ajnshtajnin tė zhvillonte teorinė e tij tė relativitetit, qė unifikon hapėsirėn dhe kohėn.

Ajnshtajni tregoi se graviteti e bėn orėn tė lėvizė mė ngadalė. Prandaj pasagjerėt e avionėve, qė fluturojnė aty ku tėrheqja e Tokės ėshtė mė e dobėt, plaken mė pak nanosekonda nė secilin fluturim.

Sipas teorisė tė kuantit, momenti mė i shkurtėr i kohės qė ekziston njihet si ora "Planck" ose 0.0000000000000000000000000000000000000000001 sekondė.

Koha mund tė mos ketė ekzistuar gjithmonė. Shumė shkencėtarė thonė se ėshtė krijuar me pjesėn tjetėr tė universit.

Koha mund tė ketė fund, por edhe mund tė mos ketė. Hapėsira ėshtė e pafund, por edhe pėrjetėsia ashtu ėshtė.