Falni njerėzit sepse i bėn mirė zemrės!

Duhet tė dish tė falėsh. Studiuesit tė bazuar nė studime tė mirėfillta shkencore qė e sugjerojnė njė gjė tė tillė.

Duhet lėnė mėnjanė zemėrimi dhe duhen falur njerėzit e tjerė, sepse njė gjė e tillė nuk i bėn mire vetėm shpirtit, por edhe shėndetit.

Shkencėtarėt e Universitetit tė Kalifornisė nė San Diego kanė zbuluar se ata njerėz qė janė tė aftė tė largojnė mėrinė dhe zemėrimin ndaj tė tjerėve dhe qė mund tė falin, kanė mė shumė mundėsi tė reduktojnė rrezikun e rritjes sė tensionit tė gjakut, gjendje qė vjen si rezultat i njė momenti tė tensionuar shpirtėror ose psikologjik.

Nė studim morėn pjesė 200 vullnetarė, tė cilėve iu kėrkua tė mendonin pėr momentet nga jeta e tyre kur janė zhgėnjyer apo ofenduar nga sjellja e njė miku. Gjysmės iu kėrkua qė tė rikujtonin se sa ishin zemėruar, ndėrsa gjysmės tjetėr iu kėrkua qė momentet e zhgėnjimit t'i kujtonin nė mėnyrė mė tė qetė dhe me prirjen pėr tė falur.

Pjesėmarrėsit nė kėtė studim ishin tė lidhur me disa monitorė qė tregonin presionin e gjakut dhe rrahjet e zemrės. U pa se "grupi i tė inatosurve" ose atyre qė e rikujtonin ende me gjaknxehtėsi apo zemėrim ngjarjen e dikurshme, kishte njė presion mė tė lartė gjaku krahasuar me "grupin qė falte" dhe qė rikujtonte me qetėsi gjithēka.

Zemėrimi dhe gjendja e rėndė emocionale i bėn keq zemrės, kjo ėshtė e sigurt, prandaj mė mirė falni dhe kalojeni gjithēka me qetėsi, pasi nė kėtė mėnyrė jo vetėm qė do tė jeni mė mirė shpirtėrisht, por edhe mė tė shėndetshėm fizikisht.