Televizioni ka qenė graili i shenjtė i reklamave pėr dekada tė tėra. Por me DVR, pajisje elektronike qė regjistron video nė format dixhital nė njė disk, USB flash drive, kartė memorieje SD, ose pajisje tė tjera, qė u lejon shikuesve tė anashkalojnė reklamat e mediave tė tjera duke vjedhur vėmendjen e shikuesve gjatė reklamave qė nuk anashkalohen, ėshtė bėrė shumė e vėshtirė pėr reklamuesit qė tė arrijnė audiencėn e tyre nė TV.
Kėtė vit, industria e reklamave televizive ėshtė nė rėnie qė nga recesioni i vitit 2009. Nė atė kohė, rėnia mund tė shpjegohej nga gjendja ekonomike. Por rėnia e kėtij viti nuk ka kėtė justifikim. Njerėzit thjesht nuk shikojnė reklama nė nivelin qė ata i shikonin dikur.
Njė studim i kohėve tė fundit sugjeron qė pėrdorimi i Facebook-ut tė rritet gjatė reklamave. Studimi, i cili shqyrtoi aktivitetin e Facebook tė 537 tė anketuarve para, gjatė dhe pas sezonit tė njė shfaqjeje tė madhe televizive, zbuloi atė qė tashmė e dinit: Njerėzit kontrollojnė telefonat e tyre gjatė reklamave. Por ajo qė mund tė jetė e habitshme ėshtė qė kėta tė anketuar shpenzojnė mė shumė kohė nė Facebook gjatė reklamave sesa ata shikonin para dhe pas programit.
Por ka ende shpresė pėr biznesin e reklamave televizive. Pėr sa kohė qė ekzistojnė sportet, lajmet dhe politika live, do tė jetė edhe njė audiencė qė nuk mund tė anashkalojė reklamat gjatė njė pushimi komercial. Edhe nėse audienca nuk ėshtė e fokusuar nė ekranin televiziv gjatė pushimit, ka ende mėnyra pėr reklamuesit qė tė qėndrojnė para shikuesit.
Studimi sugjeron qartė qė nėse markat duan tė sigurojnė qė reklamat e tyre po shihen nga shikuesit e televizorit, ata duhet tė gjejnė njė mėnyrė pėr tė sinkronizuar reklamat e tyre televizive me mediat dixhitale dhe sociale. Jo vetėm kjo do tė rriste gjasat qė reklamat tė shihen nga shikuesi, por hap mundėsi qė kėto reklama tė bėhen shumė mė interesante dhe interaktive sesa reklamat tradicionale televizive.