5 ushqime qė na sjellin buzėqeshjen.

Ushqimet-reaksionet kimike-buzėqeshja: egziston me tė vėrtetė njė lidhje midis tyre?

Kjo mund tė shpjegohet me njė koncept shumė tė thjeshtė: nė stomak ne kemi trurin.

Zorra quhet ndryshe truri i dytė dhe ėshtė nė tė vėrtetė serbatori i emocioneve tona. Si rrjedhojė ne mund tė ushqehemi sipas njė diete tė studiuar, tė kujdesshme, tė fortė, por nėse organizmi jonė vuan dhe nuk arrin tė shprehė natyralitetin e tij atėherė dieta na bėhet si njė burg ku ne qėndrojmė pas hekurave!

Por nėse qėllimi ynė ėshtė qė tė ndihemi mirė me trupin tonė atėherė mund tė shtojmė nė listėn e pazarit disa ushqime qė na sjellin buzėqeshjen.

Buzėqeshja dhe serotonina

Nė cilėn mėnyrė mund tė ndikojnė ose tė kontribuojnė ushqimet pėr tė na sjellė humorin dhe buzėqeshjen?

Kjo varet nga disa substanca qė gjenden nė ushqime tė cilat mund tė veprojnė mbi neurotransmetuesit, ambasadorėt e vėrtetė qė bėjnė lidhjen midis trurit dhe sistemit nervor.

Kėta jane serotonina dhe dopamina tė cilėt luajnė njė rol kyē nė pėrcaktimin e gjendjes sė humorit. Nėse nuk veprojnė ose nuk stimulohen, aftėsia jonė pėr tė menaxhuar stresin dhe ankthin fillon tė ulet.

Njė sugjerim i vogėl: mbingopja nė tavolinė ėshtė armik i buzėqeshjes edhe pėr ata mė fatlumėt me metabolizėm tė shpejtė.

Ushqimet e buzėqeshjes

Nisim me tre ushqime tė pasura me vitaminė B12

Fasulet ndihmojnė nė qarkullimin e gjakut dhe nė aparatin kardiovaskular. Kanė vlera ushqimore shumė tė larta, tė pasura me vitamina A, B, C dhe E, me minerale si kaliumi, hekuri, kalciumi, zinku dhe fosfori. Fasulet janė teėpasura me lecitinėn, njė fosfolipid qė nxit emulsionimin e yndyrnave duke evituar akumulimin e tyre nė gjak dhe si rrjedhojė uljen e kolesterolit. Nėse ju bezdis meteorizmi, gazrat qė shkaktojnė kėto legume, hidhini pak mender ( mentha piperita) ose njė lugė tė vogėl xhinxheri tė grirė. Legumet janė nutrientė tė jashtėzakonshėm. Qiqrat dhe thjerėzat ashtu si fasulet i japin organizmit tonicitet dhe energji.

Ushqimet shumė tė pasura me proteina me origjinė shtazore nuk duhet ti konsumojmė shpesh dhe nė sasi tė mėdha nė dietėn tonė. Mishi i pulės dhe i gjelit ėshtė ideal pėr pėrmbajtjen nė proteina si dhe rrit nivelin e dopaminės nė organizėm.

Brokoli janė tė pasura me kripėra minerale, veēanėrisht kalcium, hekur dhe kalium. Pėrmbajn edhe vitaminėn C (e domosdoshme pėr parandalimin e njė serė patologjish si sėmundjet kardiake dhe osteoporoza), vitaminėn B1 ose tiaminėn (e domosdoshme pėr funksionimin e sistemit nervor dhe muskular),vitaminėn B2 (thelbėsore pėr frymėmarrjen qelizore dhe metabolizmin).

Brokoli pėrmban njė substancė shumė tė rėndėsishme sidomos pėr shėndetin e femrės, sulforafan e cila ka vetinė tė parandalojė rritjen dhe shumimin e qelizave kancerogjene duke pasur njė mbrojtėse kundėr tumoreve tė gjirit, tė zorrės dhe tė pulmoneve. Ndihmojnė nė eliminimin e toksinave tė organizmit dhe pėrmirėsojnė humorin.

Borziloku

Bimė aromatike me njė veti kurative tė jashtėzakonshme: mund ta quajmė si miku mė i mirė i sistemit nervor. Borziloku ndikon nė ekuilibrimin e neuroreceptorėve qė trasmetojnė impulset nervore. Nėse do tė futemi pak nė botėn e aromaterapisė duhet tė dijmė se vaji esencial i borzilokut vepron kundėr dhimbjes sė kokės dhe mėrzitjes.

Mund tė pėrdoret nė njė pomadė pėr tė lyer ballin ose gjoksin, mund tė hidhen disa pika nė vaskė ose mund tė pėrhapet nė ambjent.

Kiwi

Kiwi ėshtė jashtėzakonisht i pasur me vitaminė C, ndikon pozitivisht nė rritjen e humorit duke reduktuar sasinė e kortizonit nė gjak i cili quhet ndryshe hormoni i stresit. Ky fryt multivitaminoz ka veti tė jashtėzakonshme sepse vepron nė mėnyrė direkte nė gjendjen shpirtėrore duke na sjellė humorin. Rregullon presionin e gjakut, ul nivelin e kolesterolit, sheqerit dhe yndyrnave nė gjak.