Ēfarė duhet tė dini pėr proteinat?

Proteinat pėrbėhen nga kombinimet e amino acideve nė lidhje peptide qė pėrmbajnė karbon, hidrogjen, oksigjen, nitrogjen dhe sulfur.

Proteinat janė njė ndėr klasėt e bio-macomolekulės qė pėrbėjnė konsituentet kryesore tė qenieve tė gjalla.

Historia e proteinave:

Proteinat janė zbuluar nga Jons Jakob Berzelius nė vitin 1838 dhe janė njė nga molekulat mė tė studiuara nė biokemistri. Fjala "protein" rrjedh nga fjala greke "protas" qė do tė thotė "i rėndėsishėm", pėr shkak se proteina ka rol kryesor dhe tė rėndėsishėm nė zhvillimin e jetės.

Pėrdorimi i proteinave:

Proteinat kanė shumė rėndėsi pėr trupin: janė pjesė e ēdo qelize, muskujve, indeve, enzimeve, imunitetin, hormoneve dhe eshtrave.

Proteinat nevojiten pėr:

Muskujt dhe rritjen e indeve (pėrkatėsisht janė me rėndėsi nė fėmijėri, adoleshencė dhe gra shtatzėna).

Pėr riparimin e muskujve dhe indeve.

Rregullimin e pH, ose balancen e bazės acide nė gjak.

Ruajtjen e peshės sė pastėr tė muskujve, mė sė tepėrmi kur jeni nė dietė me karbohidrate tė ulėta.

Kontrollimin e shumtė tė proceseve nė trup nė lidhje me metabolizmin.

Zhvillimin e energjisė nė trup kur karbohidratet nuk janė tė pranishėm.

Prodhimin e hormoneve esenciale.

Mban balancėn e fluideve nga proteinat e gjakut.

Proteinat nga ushqimi:

Proteinat gjenden nė ushqimet e zakonshme si:

het-te-dini-per-proteinat1.png

Qė muskujt tuaj tė rriten, ju duhet tė konsumoni njė sasi tė madhe tė proteinave. Pėr ēdo kilogramė qė peshoni ju duhet tė konsumoni 2.2 gramė proteina.