Tradicionalisht qėniet e gjalla janė ndarė nė pesė mbretėri: Monera, Protista, Fungi, Plantae dhe Animalia. Sidoqoftė shumė shkencėtarė tani e konsiderojne sistemin e pesė mbretėrive tė prapambetur duke preferuar nė vend tė tij njė klasifikim, qė fillon me 3 sfera kryesore si Arkaea (nė fillim Archaebakteria), Bakteria (nė fillim Eubacteria) dhe Eukariotet (ku pėrfshihen protistėt, kėrpudhat, bimėt dhe kafshėt) i cili bazohet nė faktin nėse qelizat e gjallesave kanė bėrthame qelizore apo jo si dhe nė ndryshimet nė pėrbėrjet kimike tė pjesėve tė jashtme tė qelizave.
Mė pas, ēdo sferė e mbretėri zbėrthehet mė tej derisa ēdo specie tė jetė klasifikuar nė bazė tė rendit: Sferė, Mbretėri, Filumė, Klasė, Rend, Familje, Gjini, Lloj duke pėrfunduar me njė gjallese me njė emėr shkencor tė pėrbėrė nga gjinia dhe lloji i tij.
Pėr shembull njerėzit listohen si Homo Sapiens. Homo ėshtė gjinia dhe Sapiens lloji. Viruset, viruidet, prionet dhe satelitet janė jashtė kėtyre kategorive te cilėsuar si "nė cep tė jetės" nė kuptimin qė shumė shkencėtarė nuk i klasifikojnė kėto qenie si tamam tė gjalla pėr shkak tė mungesės sė njė ose mė shumė karakteristikave jetėsore.