Njė pėrshkrim i pėrgjithshėm i baktereve.

Bakteret janė zakonisht njė mikrometra pak nė gjatėsi, bakteret kanė njė gamė tė gjerė tė formave, tė cilat janė: koke, cilindrike, spirale.

Bakteret janė mikroorganizma njėqelizorė. Njė qelizė bakteriale kryen tė gjitha funksionet qė karakterizojnė jetėn.

Bakteret jetojnė gati kudo nė tokė, nė ujė, nė ajėr, nė organizmin e shtazėve dhe bimėve. Pra bakteret janė pėrcjellėse tė litosferės, hidrosferės dhe atmosferės dhe numėrohen si pėrbėrės thelbėsorė tė biosferės.

Forma e baktereve

Ndėr bakteret janė tė njohura kėto forma themelore:

1. Sferike (topthore)-koke

2. Shkopthore ose cilindrike,

3. Spirale (e lakuar),

4. Penjėzore.

Nė hapėsirė mund tė jenė tė organizuara individualisht (mikrokoke), dy nga dy (diplokoke), nė vargje tė gjata ose tė shkurtra (streptokoke), nė formė tetradash (tetrakoke), si grumbuj nė formė tė veshit tė rrushit (stafilokoke).

Nė tė vėrtetė, janė forma shkopthore qė lakohen (pėrdridhen) rreth boshtit tė paramenduar. Format vibrio kanė njė gjysmė tė pėrdredhur, ato spirale shumė tė pėrdredhura tė shtrira-tė tėrhequra dhe format spiroketa kanė shumė spirolizime tė ngjeshura.

Format shkopthore janė cilindra qė nė mikroskop i shohim tė vequara-monobacile tė grupuara nga dy diplobacile dhe nė vargje streptobacile.

Kėshtu duhet theksuar se format shkopthore nėse nuk kanė aftėsi tė krijimit tė sporeve quhen asporagjene (forma shkopthore te tipit bacterium) dhe sporogjene qė kanė aftėsi tė krijojnė spore (forma shkopthore tė tipit bacillus).

Madhėsia e baktereve

Madhėsia e baktereve matet me mikrometra dhe sillet prej 0,0-1,5 (koket), 4-9 (bacilet) dhe 9-15 (format spirale).