Studimi zbulon sjelljet qė ēojnė nė vetvrasje.

Njerėzit nė depresion qė shfaqin sjellje tė rrezikshme, agjitacion dhe sjellje impulsive janė tė paktėn 50% mė tė rrezikuar pėr tė kryer njė vetvrasje, ka zbuluar njė studim.

Studimi i kryer nga European College i Neuropsychopharmacology (ECNP) nxorri pėrfundimet se disa modele sjellje qė tregojnė pėrpjekje vetvrasje. Studimi tregoi se masat efektive parandaluese janė urgjentisht tė nevojshme. The World Health Organisation vlerėson se ka mė shumė se 800,000 vetvrasje nė mbarė botėn nė vitin 2012.

Studimi i ECNP vlerėsoi 2,811 pacientė qė vuanin nga depresioni, ndėr tė cilėt 628 mė parė kishin menduar tė kryenin vetvrasje. Kėrkuesit studiuan veēanėrisht karakteristikat dhe sjelljet e atyre qė me parė kishin tentuar vetvrasjen, dhe gjeti se sjellje tė caktuara pėrsėriten pėrpara se pėrpjekja pėr vetvrasje tė ndodhė.

Ata thanė se rreziku i njė pėrpjekje pėr vetvrasje ishte  tė paktėn 50% mė i lartė nėse njė pacient me depresion shfaqte kėto sjellje:

- Sjellje tė rrezikshme si pakujdesi ne ngarjen e makinės ose sjellje tė shthurur

-Agjitacion psikomotorik si lėvizje tė pakontrolluar rreth dhomės ose tundja e duarve

- Impulsivitet, i pėrcaktuar nga studiuesit si veprime me pak ose aspak maturi, reflektim ose marrje nė konsideratė tė pasojave

Dr Dina Popovic, njė nga autoret e raportit, shtoi: Ne zbuluam se gjendjet e miksuara depresive shpesh ēonin nė vetvrasje. Njė gjendje e miksuar depresive ndodh kur pacienti ėshtė nė depresion, por gjithashtu ka simptoma tė ngacmimit ose manisė.

Michael Mansfield QC, vajza e tė cilit Anna kreu vetvrasje gjatė kėtij viti, tha se vdekja e saj erdhi si e rėnė nga qielli. Ai tha se vajza e tij kishte dy fėmijė dhe njė karrierė tė suksesshme, dhe asnjė nuk dyshoi se ajo rrezikonte vetvrasjen. Duke folur pėr studimin e ri, ai tha: Ne duam tė dimė mė shumė. Ne duam dikė qė tė lidhet dhe ti japė kuptim tė gjithė kėsaj situate tė pakuptimtė. Kėshtu unė mund tė mirėpres kėdo qė do tė shpenzojė kohėn pėr tė mbledhur tė dhėna rreth sjelljeve sepse nė rastin e Annės kishte disa sjellje tė ēuditshme tė cilat nuk i vura re.

Treguesit

Paul Farmer, nga instituti i bamirėsisė Mind, tha se 6,000 Britanikė gjatė njė viti vrasin veten, dhe nuk dimė mjaftueshėm se pėrse kjo ndodh. Ai tha se studimi i ENCP ka njė mesazh tė rėndėsishėm pėr indikatorėt pėr tė cilėt njerėzit duhet tė kėrkojnė nėse ata janė tė shqetėsuar pėr dikė. Faktorėt e treguar pėrfshijnė njerėz qė janė tė tėrhequr ose shumė nė ankth, tha ai. Zbulimet e studimit janė prezantuar nė konferencėn e ENCP nė Amsterdam.