Vėshtirėsitė financiare tė medias online nė Shqipėri

Portalet nė Shqipėri, si kudo nė botė nė vendet e zhvilluara, janė nė konkurencė me njėra-tjetrėn pėr kapjen e njė audience sa mė tė gjerė pėrdoruesish.

Pjesa kryesore e portaleve tė informacionit nė Shqipėri mbėshteten nga njė media tradicionale e fortė, e cila krahas markės qė mund tė ketė nė treg ofron mbėshtetje financiare, mbėshtetje nė burime njerėzore pėr krijimin e materialeve dhe pėrmbajtjes etj. Kjo bėn qė njė pjesė e materialeve tė transferohet midis medias televizive, medias sė shkruar dhe medias online. Por pyetja qė ekziston ėshtė: ēfarė ndodh me pjesėn tjetėr tė potaleve tė pavarara ose individuale? Si kanė arritur ata tė operojnė nė treg? A pėrbėn njė biznes tė mirė krijimi i portaleve tė informacionit dhe tė mediave online?

Portalet nė Shqipėri, si kudo nė botė nė vendet e zhvilluara, janė nė konkurencė me njėra-tjetrėn pėr kapjen e njė audience sa mė tė gjerė pėrdoruesish qė i ndjekin, e cila eventualisht sipas parashikimeve tė tyre sjell klikueshmėri mė tė lartė. Mė pas kjo klikueshmėri do tė pėrkthehet nė modele biznesi pėr gjenerimin e tė ardhurave. Modeli kryesor i biznesit nė portalet e informacioneve ėshtė modeli i reklamimit, por edhe pse kudo nė botė, industria e reklamimit online ėshtė njė ndėr industritė mė tė suksseshme nė Shqipėri nuk po ecėn me tė njėjtin trend duke sjellė vėshtiresi financiare. Eventualisht problemet e vazhdueshme ēojnė nė mbylljen e kėtyre portaleve.

Disa nga vėshtirėsitė kryesore tė cilat hasin portalet shqiptare janė:

Modeli kryesor i portaleve ėshtė reklammimi. Reklamimi pėrfaqėsohet me veprimin e shfaqjes sė njė imazhi, animacioni nė njė pjesė tė faqes web e cila ėshtė e dukshme pėr syrin e pėrdoruesit. Pjesa dėrmuese e portaleve shqiptare tė informacionit bazohen kryesisht tek ky model. Avantazhi i web-it qėndron pikėrisht nė faktin e ofrimit tė statistikave tė matshme pėr tė gjitha agjensitė e reklamimit. Por njė portal duhet tė ofrojė dhe modele tė tjera biznesi. Pėr shembull, nė Shqipėri mungon aksesimi i pėrmbajtjes nė bazė tė parapagesės apo abonimeve. Edhe portalet qė mbėshteten nga njė media tradicionale dhe qė kanė njė redaksi tė zgjeruar kanė dėshtuar pėr tė realizuar njė gjė tė tillė.

Tregu shqiptar ėshtė treg jashtėzakonisht i vogėl pėr kaq faqe sa ekzistojnė nė shqip dhe ėshtė e pamundur qė kėto portale tė mund tė funksionojnė normalisht. Janė me qindra portale informative, shumė tė ngjashme me njėri-tjetrin si nė pamje dhe nė pėrmbajtje qė garojnė pėr tė fituar lexuesin, ndėrsa ēdo ditė shohim portale tė reja qė hapen.

Kjo i ndikon nė dy aspekte portalet shqiptare tė informacionit:

Kėto portale do tė garojnė me njėri-tjetrin pėr tė tėrhequr audiencėn e pėrdoruesve dhe si rrjedhim ata do tė ndahen midis kėtyre portaleve duke rezultuar gjithmonė e mė shumė nė njė zvogėlim tė audiencės.

Duke qenė se ekziston njė mbigopje tregu nė kėtė industri, rrjedhimisht do tė kemi njė sasi tė madhe informacioni shpeshherė tė pėrsėritur. Kjo do tė ndikojė shumė besnikėrinė e pėrdoruesve kundrejt kėtyre portaleve. Njė pėrdorues qė mund tė ketė ndjekur lajmet nga njė portal nuk e bėn dot me dallimin dhe shndėrohet nė ndjekės tė shumė portaleve, rrjedhimisht duke ulur kontributin e tij nė audiencėn e pėrgjithshme tė portalit.

Edhe pse industria e web-it ofron njė rekamim tė shoqėruar me tregues statistikorė pėrsėri nė Shqipėri kemi njė trend tepėr tė ulėt. Mediat tradicionale, TV, radio, gazeta marrin thuajse tė gjithė pjesėn e reklamave. Sepse edhe biznesi ėshtė i prirė tė pėrqendrohet tek to. Ka disa kompani qė e kuptojnė rėndėsinė e web-it. Kanė arritur tė kuptojnė edhe se vetėm mediat online kanė monitorim real tė audiencės, e cila ėshtė bėrė disa herė mė e lartė se e mediave tradicionale. Por vlerat qė kompanitė reklamuese ofrojnė apo paguajnė, janė shumė tė vogla, duke i detyruar mediat e pavarura online qė tė vazhdojnė tė punojnė pėr pasion.

Ky problem vėrehet veēanėrisht nė krijimin e infrastrukutrės sė nevojshme tenkologjike dhe nė madhėsinė e burimeve njerėzore si redaksia e lajmeve, specialistėt e marketingut etj. Kėta faktorė nė mėnyrė indirekte ndikojnė nė sasinė e materialit qė publikohet online dhe rrjedhimisht dhe nė klikueshmėrinė totale tė njė portali.

Nė kushtet e pėrmendura mė sipėr, iniciativat e krijimit tė njė portali nė Shqipėri nuk pėrbėjnė mė njė biznes tė mirė, pasi ata cilėsohen nga shumė themelues qė funksionojnė nė kufijtė e mbijetesės. Si rezultat i njė rritjeje tepėr masive tė numrit tė tyre, audienca vazhdon dhe shpėrndahet duke rezultuar nė probleme tė mėvonshme operacionale.