Historia e Austrisė

Sikurse shumica e vendeve Evropiane edhe Austria duket njė vend mė shumė ngjarje tė ndryshme. Megjithatė ka disa elemente tė karakterit Austriak qė nuk kanė ndryshuar shumė gjatė shekujve: dėshira pėr kėnaqėsi, bukuria, dhe kultivimi kanė qenė gjithmonė forcat shtytėse nė tė kaluarėn e vendit dhe tė tanishmėn.

Ditėt e para

Zona e Austrisė sė sotme, qė ėshtė lugina pjellore e Danubit dhe luginat alpine, janė vendosur qysh nė epokėn paleolitike (deri nė pėrafėrsisht. 8000 p.e.s). Rreth vitit 400 p.e.s, popujt Celtic nga Evropa Perėndimore u vendosėn nė Alpet lindore. Nga shekulli i 7 p.e.s e tutje njė nga rajonet mė kryesore tė okupimit Celtic ishte Austria e sotme, me qendėr rreth Hallstattit, njė zonė e madhe e minierave tė kripės. Periudha Hallstatt, 750 - 450 p.e.s ėshtė emėruar pas kėtij rajoni.

Romakėt arritiėn nė vitin 200 p.e.s dhe nga viti 15 p.e.s ata dominuan nė tė gjithė zonėn. Zgjidhja mė e rėndėsishme romake nė Austri ishte Carnuntum (kryeqyteti i provincės romake tė Panonia , Niederėsterreich - Austri e Ulėt e sotme), e cila u bė qendra e fortifikimeve romake pėrgjatė Danubit. Sot ka njė park interesant Arkeologjik me njė muze dhe njė amfiteater.

Nga Ostarrichi nė Austri

Deri nė gjysmėn e dytė tė shekullit dytė, fise tė ndryshme gjermane ishin zgjeruar me territorin e tyre duke bėrė sulme tė pa pritshme shkatėrruese nė territoret romake. Nga mesi i viteve 500, bavarezėt kontrollonin territorin midis Alpeve lindore dhe rajonit Wienerwald. Rreth vitit 800, mbreti i frankėve dhe pėrfundimisht Perandoria e Shenjtė Romake, themeluan njė territor nė luginėn e Danubit tė njohur si Ostmark (Marsi Lindor). Nė vitin 996 Ostmark referohet sė pari si "Ostarrichi", paraardhės i fjalės moderne gjermane "wsterreich" - Austria.

Habsburgėt

Rreth 100 vite mė vonė, Rudolfi I doli me kurorė, duke filluar pėr gjashtė shekuj sundimi i Habsburgėve nė Austri. Pjesa kryesore e mbretėrisė sė tyre ishte Pallati Perandorak nė Vjenė, sot akomodimi i disa muzeve (Muzeu i Thesarit, Muzeu Sisi) duke ofruar njė pasqyrė tė mirė pėr Habsburgėt.

Habsburgėt rritėn influencėn dhe fuqinė e tyre nėpėrmjet aleancave strategjike tė ratifikuara nga martesat. Pėr shkak vdekjeve tė parakohshme dhe /ose martesa pa fėmijė brenda dinastive Burgundiane dhe spanjolle nė tė cilin gjyshi i tij, Maximiliani I (1493-1519), dhe babai i tij ishte martuar, perandorin Karli V (1519-1556) ka trashėguar jo vetėm tokat e trashėgueshme, por edhe rajonin Franche-Comte dhe Holandėn (tė dyja ishin ēiflige franceze) si dhe Spanjėn dhe perandorinė e tij nė Amerikė.

Luftėrat turke

Kėrcėnimi turk, i cili pėrfshinte raste aksionesh tė pasuksesshme nė Vjenė me 1529 dhe vitin 1683, bėri qė Polonia, Venediku, dhe Rusia ti bashkohen Perandorisė sė Habsburgėve qė ti zbrapsin turqit. Nė fund tė 1690, komanda e forcave perandorake i ishte besuar princit Eugen i Savojės. Nėn udhėheqjen e tij, forcat e Habsburgėve fituan kontrollin mbi tė gjithė por njė pjesė tė vogėl tė Hungarisė nga 1699.

Periudha barok

Me perfundimin e kėrcėnimit turk, arti dhe kultura pėrjetuan njė rritje. Ndėrtesat e shkėlqyeshme si Schlöss Schėnbrunn (Trashėgimia Boterore e Kulturės) ose Salzburger Dom etj, u ndėrtuan nga arkitekt si Johann Fischer, Erlach, Lukas, Hildebrandt, Jakob Prandtauer, Daniel Gran etj duke krijuar monumente tė jashtėzakonshme. Nėn sundimin e Perandoreshės Maria Theresia (1717-1780) pronat e Habsburgėve u reformuan dhe bashkuan. Pas vdekjes Maria Tereza nė 1780, djali i saj Joseph II, njė nga tė ashtuquajturat monarkėt e shkolluar, ka vazhduar reformat pėrgjatė linjave tė ndjekura nga nėna e tij.

Nga Biedermeier te Jugendstil (Arti i ri)

Revolucioni francez nė vitin 1789 dhe rritja e Napoleonit, i cili siguroj posedimin francez tė shumė territoreve austriakė, ishte njė kėrcėnim i madh pėr Habsburgėt. Gjatė Kongresit tė Vjenė (1814-1815), tė mbajtur me qėllim tė rishikimit tė hartave politike tė kontinentit pas humbjes sė Napoleonit, kancelari austriak Metternich u pėrpoq tė rikonsolidoj pushtetin austriak.

Nė vitin 1848 filozofi francez i klasės sė mesme arriti revolucion nė Austri, por rebelimi ishte shtypur menjėherė, dhe perandori Franzi I dhe Metternich pėrgjigjėn duke i prerė poshtė liritė civile dhe fusin njė censurė tė rreptė. Si rezultat i kėsaj njerėzit u tėrhoqen nė shtėpitė e tyre, u pėrqendrua nė familje dhe jo-politik, jeta sociale erdhi nė njė lėkundje. Pjesa e dytė e periudhės Biedermeier u shėnua nga njė urbanizėm nė rritje dhe industrializim qė e ēojė nė njė klasė tė re urbane tė mesme. Njerėzit filluan tė takohen pėrsėri dhe artet gjallėrohen. Artistėt e kėsaj kohe pėrfshijnė piktorė si Ferdinand Georg Waldmüller dhe Friedrich Gauermann, kompozitorin Franz Schubert, dhe poetėt Adalbert Stifter, Ferdinand Raimund dhe Franz Grillparzer.

Nė fund perandori Ferdinand ishte nėn presion pėr tė heq dorė pėrfundimisht nė favor tė perandorit (nipi i tij) Franz Joseph I, ku mbizotėrimi 68-vjeēar ishte njė nga mė tė gjatė tė Austrisė. Sė bashku me gruan e tij Elisabeth, legjenda "SISI", ai formoj imazhin e shtetit tė perandorisė austriake. Nėn sundimin e tij, Vjena u bė metropoli mė i rėndėsishėm nė Evropė dhe qendra e njė shteti shumėkombėsh i zgjeruar nga Hungaria me Italinė e Veriut dhe tė thellė nė jug tė Europės.

Johann Strauss, mbreti i Waltz-it, festuan nė tė gjithė botėn pėr kompozimete e tij tė mrekullueshme muzikore. Sigmund Freud ishte themelues i shkollės psikoanalitike tė psikologjisė, njė lėvizje e cila popullarizoj teorinė se motivet e pandėrgjegjshme kontrollojn shumė sjelljet. Rreth viti 1900 Vienna Jugendstil (Arti i Ri) arriti kulmin gjatė tė cilit artistė dhe disenjatorėt shkėputin nga ekspozita e salloneve tė zakonshme, tė shfaqin punimet e tyre nė njė mjedis mė tė pėlqyeshėm. Artistė tė artit tė ri pėrfshijnė piktorėt Gustav Klimt dhe Egon Schiele, arkitektėt Oto Vagner dhe Adolf Loos. Njė shėtitje pėrgjatė bulevardit Ringstraße tė Vjenės me ndėrtesat e tij tė mrekullueshme, njė vizitė nė SISI, Muzeu i Sigmund Frojdit apo Galeria Austriake ėsterreichischen japin njė pasqyrė tė mirė tė kėsaj epoke.

Shekulli 20

Mbushur me tensione etnike dhe tė mbyllura nė njė sistem tė ngurtė tė aleancave nga luftėrat e shekullit tė 19, monarkia austro-hungareze ishte nė pritje tė njė katastrofe. Shkėndijė e nevojshme ishte vrasja e princit austriak dhe trashėgimtar i fronit, Franz Ferdinand nė qershor 1914 nė Sarajevė. Deklarata e Austrisė e luftės kundėr Serbisė shėnoi fillimin e Luftės sė Parė Botėrore I.

Perandori Franc Jozef vdes nė vitin 1916 dhe pas pėrfundimit tė luftės nė vitin 1918 themelohet republika e parė e Austrisė, duke i dhėnė fund dinastisė 640-vjeēare tė Habsburgėve. Republika e re pėsoj mė tė madhe inflacionin, papunėsinė dhe ishte afėr kolapsit ekonomik. Nė vitin 1933, qeveria e dobėt ndėrmjet koalicionit mes Kristian-Socialeve dhe Social-Demokratike i dha palėve rrugė dhe Engelbert Dollfuss u bė kancelar nė vitin 1932 si kreu i njė qeverie tė koalicionit tė krahut tė djathtė, i projektuar pėr tė trajtuar problemet e shkaktuara nga depresioni. Nė maj tė vitit 1934 Doffluss shpalli ligjin ushtarak nė mėnyrė qė tė mbrojė Austrinė nga Hitleri. Nė korrik Dollfuss u qėllua dhe u vra nga nazistėt nė njė grusht shteti nė tentativė.

Mė 12 Mars 1938, trupat gjermane marshuan nė Austri dhe vendi ishte pėrfshirė nė Rajhun gjerman tė drejtuar nga Adolf Hitleri. Pas pėrfundimit tė Luftės sė Dytė Botėrore nė vitin 1945, Austria u rivendos nė kufijt e vitit 1937 dhe pėr njė dekadė u okupua nga aleatėt fitimtarė tė luftės sė dytė botėrore, SHBA, Bashkimi Sovjetik, Britania e Madhe, dhe Franca.

Mė 15 Maj 1955, traktati austriak i shtetit u ratifikua, me deklarimin e Austrisė neutralitetin e saj tė pėrhershėm. Nė sajė tė vendndodhjes sė saj afėr "Perdes sė Hekurt", Austria zhvilloj shpejt nė njė qendėr nervore midis perėndimit dhe lindjes. Pas revolucionit hungarez tė viti 1956 dhe pushtimit pranveror tė Pragės me 1968, Austria jep azil refugjatėve. Austria ėshtė gjithashtu bazė e shumė organizatave ndėrkombėtare si OKB, OPEC, si dhe mikėpritėse e shumė konferencave tė rėndėsishme dhe samiteve. Perdja e Hekurt ra nė 1989/90, nė vitin 1995 Austria bėhet anėtare e Bashkimit Evropian.