Kafeja dhe roli i saj nė trupin e njeriut

Udhėzimet e reja dietike pėr pijet rekomandojnė ēajin dhe kafen, tė dyta pas ujit pėrsa i pėrket shėndetit, por ēfarė thuhet pėr shqetėsimet qė kafeja mund tė shkaktojė nė funksionimin e endothelium-it tonė?

Ndėrkohė qė kafja pa filtėr mund tė rrisė nivelin e kolesterolit, kafja me filtėr letre dhe kafja pa kafeinė duket qė nuk e kanė kėtė efekt; madje dy filxhanė nė ditė mund tė rrisin aftėsinė e arterieve tona pėr t'u zgjeruar. E njėjta gjė mund tė thuhet pėr kafen (e vluar) Greke.

Mendohet gjithashtu qė kafeja mund tė ulė rrezikun ndaj diabetit, sėmundjes sė Alxheimerit, depresionin, sėmundjen e Parkinsonit, sėmundjet kronike tė mėlēisė dhe kancerin.

Nė ndryshim nga ekzpozimi i mishit tė pulės nė temperaturė tė lartė, pjekja e kafes nuk duket tė prodhojė substanca kancerogjene dhe as nuk ndėrton benzene (siē ndodh me disa pije tė buta). Edhe pse kafja ka treguar qė ka efekt tė mire nė trup, ēaji ėshtė ndoshta mė i shėndetshėm.

Mund tė ketė disa tė mira nė shėndet, por gratė shtazėna duhet ta kufizojnė konsumin e kafes. Thuhet se kafja nuk e shpejton proēesin e plakjes sė qelizave, nė krahasim me produktet shtazore.

Nuk ka tregues qė tė tregojnė se konsumimi i njė deri nė 2 filxhanė kafe nė ditė tė ndryshojė shkallėn vdekshmėrisė.