Gjatėsia e trupit mund tė fshehė tė dhėna mbi rrezikun e prekjes nga njė sėrė problemesh shėndetėsore, tė tilla si mpiksja e gjakut.
Gjatėsia mund tė jetė njė parashikues i rrezikut pėr tromboembolizmin venoz, njohur ndryshe si mpiksja e gjakut. Nė kėtė pėrfundim ka arritur njė studim i fundit i publikuar tek revista Circulation: Cardiovascular Genetics. Rreziku pėr mpiksje tė gjakut ėshtė mė i ulėt tek gratė dhe burrat mė tė shkurtėr dhe rritet me gjatėsinė. "Gjatėsia e njerėzve vazhdon tė rritet dhe kjo ka kontribuar nė faktin qė rastet me trombozė janė shtuar shumė sė fundmi" thotė dr. Bengt Zöller, profesor i asociuar tek Universiteti Lund dhe Spitali Universitar Malmö nė Suedi. "Mendoj se duhet tė fillojmė tė pėrfshijmė gjatėsinė nė faktorėt e rrezikut ashtu si mbipesha, edhe pse duhet tė kryhen mė shumė kėrkime shkencore pėr tė pėrcaktuar se si ndikon saktėsisht gjatėsia nė ērregullimet e trashėguara tė gjakut dhe probleme tė tjera shėndetėsore."
"Rreziku pėr mpiksje tė gjakut nuk ėshtė i vetmi shqetėsim shėndetėsor qė lidhet me gjatėsinė: kanceri, problemet me zemrėn, diabeti nė shtatzėni, madje edhe jetėgjatėsia lidhen me tė. Gjatėsia e trupit ėshtė nė pėrgjithėsi njė faktor i rėndėsishėm." Nė studimin e ri u pėrfshinė tė dhėna tė mė shumė se 1.6 milionė ushtarėve suedezė tė lindur mes viteve 1951-1992 dhe grave suedeze tė lindura mes viteve 1982-2012.
Shtatzėnia mund tė rrisė rrezikun e mpiksjes sė gjakut, prandaj ėshtė edhe shkaktari kryesor i vdekjeve tė nėnave gjatė shtatzėnisė. Pasi analizuan tė dhėnat fizike tė kėtyre personave, hulumtuesit shkencorė zbuluan se rreziku pėr mpiksje tė gjakut ulej me 69% tek gratė me shtat mė tė shkurtėr se 1.54 metra krahasuar me ato qė ishin mė tė gjata se 1.80 metra.
E njėjta gjė ndodh edhe pėr meshkujt rreth 1.60 metra tė gjatė krahasuar me ata qė janė rreth 1.90 metra tė gjatė. Tek meshkujt, gjatėsia ėshtė parė si rrezik pėr mpiksje tė gjakut nė mushkėri, e quajtur embolizmi pulmonar, si dhe nė kėmbė dhe pjesė tė tjera tė trupit. Ndėrsa tek gratė, vetėm rreziku pėr mpiksje tė gjakut nė kėmbė lidhet dukshėm me gjatėsinė
A rritet rreziku pėr kancer me gjatėsinė?
Studime epidemiologjike kanė sugjeruar se njerėzit e gjatė janė mė tė rrezikuar nga kanceri. Njė studim i publikuar vitin e kaluar tek revista Plos Medicine, ku u analizuan 63 studime tė mėparshme nė lidhje me rrezikun pėr kancer dhe gjatėsinė, siguroi tė dhėna pėr njė lidhje tė mundshme mes gjatėsisė dhe rrezikut pėr kancer kolorektal dhe tė mushkėrive. Studimi sugjeron gjithashtu se faktorė tė caktuar gjenetikė dhe biologjikė qė ndikojnė nė gjatėsinė e njė njeriu mund tė ndikojnė edhe nė rrezikun pėr zhvillimin e kėtyre llojeve tė kancerit.
A lidhet shtati i shkurtėr me rrezikun pėr diabetin e shtatzėnisė?
Gjatėsia lidhet gjithashtu me diabetin gestational, qė ndodh kur nivelet e sheqerit nė gjak fillojnė tė rriten gjatė shtatzėnisė. Njė studim i kryer tek mė shumė se 130 mijė gra shtatzėna tė racave tė ndryshme nė SHBA, ku mbi 5 000 gra prej tyre ishin diagnostikuar me diabetin e shtatzėnisė, zbuloi se shtati i gjatė lidhej me njė rrezik mė tė ulėt pėr zhvillimin e diabetit gjatė shtatzėnisė. Studimi ėshtė publikuar nė vitin 2013 tek revista Diabetic Medicine.
A lidhet gjatėsia me rrezikun pėr zhvillimin e sėmundjeve tė zemrės?
Hulumtuesit shkencorė kanė dyshuar gjithmonė se tė qenėt i shkurtėr mund tė lidhet me njė rrezik mė tė lartė pėr probleme tė caktuara me zemrėn, si ataku apo sėmundje tė zemrės. Nga ana tjetėr, fibrilacioni atrial, njė problem me shpejtėsinė ose ritmin e rrahjeve tė zemrės, ėshtė hasur mė shumė tek individėt me shtat tė gjatė. Ndėrsa njė studim afatgjatė nė lidhje me gjatėsinė dhe rreziqet shėndetėsore, i publikuar nė vitin 2012 tek Revista Ndėrkombėtare e Epidemiologjisė, zbuloi se gjatėsia lidhej negativisht me vdekjen nga sėmundja koronare, nėnllojet e goditjes nė tru, problemet me zemrėn, kancerin e stomakut dhe atė oral, sėmundja pulmonare obstruktive kronike, ērregullimet mendore, probleme me mėlēinė dhe shkaqe tė brendshme.
Nė kontrast, gjatėsia lidhej pozitivisht me vdekjen nga aneurizmi aortik, embolizmi pulmonar, melanoma dhe kanceri i pankreasit, sistemet endokrine dhe nervor, kanceri i gjirit, prostatės, gjakut dhe mushkėrive. Gjatė kėtij studimi afatgjatė u analizuan 121 studime tė tjera tė mėparshme ku janė pėrfshirė rreth 1 milionė njerėz.