Si mund tė luftoni lehtėsisht sėmundjet e zorrėve?

Sot shkenca dhe mjekėsia ka bėrė tė mundur qė tė evitohen ose tė shėrohen shumė sėmundje tė pėrhapura, tė trupit dhe tė mendjes, duke bėrė njė jetė tė shėndetshme.

Njė rol tė rėndėsishėm luan ndjekja e disa rregullave tė thjeshta tė dietės dhe shėndetit. Sėmundjet e aparatit tretės shpesh si shkak kryesor kanė njė regjim ushqimor dhe njė ushqim tė papėrshtatshėm.

Por jo vetėm kaq. Mjaft prej tyre mund tė arrinin tė parandaloheshin falė njė ushqyerje tė shėndetshme dhe tė ekuilibruar. Ndėrkohė, shkenca ka arritur, falė studimeve tė ndryshme, qė tė tregojė se mjekimi nėpėrmjet ushqyerjes sė pėrshtatshme (terapia mjekėsore popullore) pėrmirėson cilėsinė e jetės dhe kursen shpenzime pėr kujdesin mjekėsor. Por ēfarė ėshtė njė ushqyerje e pėrshtatshme dhe e ekuilibruar?

Tė gjitha kėto sqarohen nė suplementin e fundjavės nė "Tirana Observer", njė sėrė recetash tė mbėshtetura nė mjekėsinė moderne, por aq sa dhe nė atė popullore, pėr tė kuruar sėmundjet qė prekin aparatin tretės, punėn e zorrėve. Trupi ynė ka nevojė pėr pushime periodike dhe kjo pėrfshin edhe organet tonė tė tretjes. Dieta ėshtė mėnyra e vetme pėr t'i lėnė tė pushojnė kėto organe jetėsore.

Ėshtė e nevojshme tė mėsohet njė teknikė sa mė e pėrshtatshme pėr njė dietė efikase dhe pa rreziqe, si edhe "sekrete" tė tjera pėr njė shėndet tė mirė. Studimet e bėra kanė treguar efektet pozitive tė bimėve dhe ushqimeve nė shėndetin tonė, tė efektshme kundėr sėmundjeve tė stomakut, aparatit tretės, zorrėve e shumė tė tjera. Ndėrsa mė poshtė, radhiten disa kėshilla dhe receta me bimė e ushqime, tė cilat janė tė njohura pėr efektet e tyre kundėr tė gjitha sėmundjeve mė tė shpeshta qė rrezikojnė punėn e zorrėve dhe aparatit tretės. Kėto e shumė tė tjera nė njė suplement prej pesė faqesh, njė strategji e vėrtetė pėr njė jetė tė shėndetshme.

Kurat popullore pėr sėmundjet e zorrėve

Sėmundjet e zorrės, qė prekin si funksionin sekretor, ashtu edhe atė lėvizės tė kėtij organi, mund tė jenė pasojė e ndryshimeve lokale nė mbulesėn e mukozave dhe neuroreflektore (me anėn e nervave) dhe humorale (me anėn e substancave qė gjenden nė gjak).

Ndryshimet kryesore qė vihen re nė kėtė trakt mund tė pėrmblidhen si: nė pakėsimin ose shtimin e sekretimit tė gjėndrave tė zorrės, qė ndikon nė procesin e tretjes dhe tė thithjes sė substancave tė ndryshme nga zorrėt; nė pakėsimin ose shtimin e lėvizjes (peristaltikės) sė zorrės si pasojė e ndryshimeve nervore ose muskulore nė to; nė ērregullimet nga parazitėt ose mikroorganizmat, tė cilėt mund tė shkaktojnė kėto gjendje patologjike: tretje tė ushqimit me vėshtirėsi tė shoqėruara me grumbullimin gazesh, meteorizėm; acarim, katar tė mbulesės mukozė tė zorrės tė shoqėruar me dalje jashtė tė shpeshta ose me heqje barku, diarre, kapsllėk (konstipacion) tė shoqėruar me dhembje tė anės sė majtė ose tė djathtė tė barkut, zhvillim tė parazitėve dhe tė mikrobeve, tė cilat dėmtojnė mukozėn, helmojnė organizmin me produktet e tyre jetėsore ose shkaktojnė mahisjen (inflamacionin) e mbulesės mukoze, qė shoqėrohet me dhembje, heqje barku ose kapsllėk.

Mahisja ose pezmatimi i zorrės sė hollė (enteriti)

Mund tė shkaktohet menjėherė ose pas njė kohe tė gjatė nga agjentė tė ndryshėm patologjikė. Ajo shoqėrohet me dhembje, heqje barku, fryrje tė zorrėve nga gazrat dhe ērregullime tė tjera. Nė kėto raste ėshtė e domosdoshme dieta dhe pėrdorimi i barnave qė pastrojnė zorrėn, sepse ato ndihmojnė nė shpejtimin e shėrimit. Nė mjekimin e mahisjes sė zorrės sė hollė ndihmojnė bimėt qė pėrmbajnė mucilagje e pektina, si mollėt e grimcuara hollė dhe ēajrat e ngrohta nė vend tė ujit, qė pėrgatiten me tėrshėrė, oriz, karotė, salep, elb, etj.

Por bimėt, nga tė cilat fitohen ēajrat kundėr enteritetit, duhet tė pėrmbajnė para sė gjithash, taninė, tė cilat me efektin e tyre rrudhės lidhen me shtresėn proteinike tė mukozės duke formuar njė cipė mbrojtėse. Ato jo vetėm qė mbrojnė zorrėn, por edhe ulin pezmatimin, duke ngushtuar enėt e gjakut. Gjithashtu, shfrytėzohen edhe bimėt me vajra tė etershme e me substanca azulenike qė kanė veti tė efektshme kundėr pezmatimit (antiinflamator).

Nė mjekėsinė popullore dhe shkencore takojmė njė radhė bimėsh, tė kombinuara ndėrmjet tyre ose jo, pėr mjekimin e enteritetit, si: ftoi, mushmolla, thana, kulumbria, gėshtenja, boronica, arra, bar pezmin njėmijė fletėsh (bishtamithi), trėndafili i egėr, hudhra, luleshtrydhja, bargjaku, manaferra, mendra, trumza, sherbela, shega, vidhi, tėrfili i livadheve, etj.

Mahisja e zorrės sė trashė (koliti)

Mahisja e mukozės sė trashė mund tė shkaktohet gjithashtu menjėherė ose pas njė kohe tė gjatė. Ajo mund tė shoqėrohet me heqje barku, diarre, e cila shpesh kthehet nė kapsllėk. Diarreja shpesh ėshtė me shkumė, e cila nė raste mė tė theksuara, del e pėrzier me gjak me pjesė tė patretshme ushqimi dhe me copėza nga mukoza e zorrės. Ndryshe nga koliti i menjėhershėm akut, forma e zgjatur kronike ėshtė proces qė mjekohet me vėshtirėsi dhe ngadalė. Dieta edhe nė kėtė sėmundje ka rėndėsi tė veēantė dhe si rregull, duhet pėrdorur ushqimi i lehtė qė asimilohet shpejt dhe qė nuk formon shumė celulozė. Mjekimi i kolitit bėhet, nė radhė tė parė, me bimė mjekėsorė qė pėrmbajnė taninė me veprim antiseptik (fenole dhe polifenole), me bimė me esenca qė kanė veprim antiinflamator dhe ato me mucilagje dhe pektina.

Ēajrat qė pėrdoren pėr mjekimin e kolitit duhet tė merren pėr njė kohė tė gjatė, pėr njė efekt mė tė mirė. Njė lloj ēaji duhet tė zėvendėsohet herė pas here me njė lloj tjetėr. Ēaji mund tė pėrzihet me lėngje frutash pėr tė rregulluar shijen e tij. Pėr mjekimin e kolitit ka dhėnė rezultate tė mira kura me bar majasėlli (Teucrium polium), e cila vazhdon 20 ose 30 ditė. Bari i majasėllit jep gjumė.

Heqja e barkut (diarreja)

Diarreja ėshtė dukuri qė sjell shumė sėmundje akute apo kronike, prandaj suksesi i mjekimit tė saj lidhet ngushtė me mėnjanimin e shkaktarit. Nganjėherė diarreja kalon shpejt dhe lehtė, duke respektuar regjimin e dietės dhe pėrdorimin e kurės pėrkatėse. Vėmendja e veēantė i duhet kushtuar diarresė dhe barkut tė fėmijėve tė moshės sė gjirit gjatė verės, tė cilėt disa herė janė vdekjeprurės pėr ta. Marrja e lėngjeve duhet tė konsiderohet si njė masė e rėndėsishme mjekimi, veēanėrisht nė formėn e ēajrave bimorė qė pėrmbajnė, pėr shembull: mendėr, kamomil, ēaj kinez, mollė, etj; dhe shumė bimė tė tjera qė pėrmbajnė taninė, mucilagje e pektina, ndėrmjet tė cilave vendin e parė e zėnė sythat (majat e kėrcejve) dhe gjethet e manaferrės, boronica, hithra, lulebasani, bargjaku, rigoni, hudhra, thana, sherbela, bar pezmi, bishtamithi, kulumbria, vidhi, shega, etj.

Pėrvoja ka treguar se edhe kurat popullore kanė dhėnė rezultate tė shkėlqyera nė shėrimin e shumė sėmundjeve. Disa prej kurave tė pėrgatitura me bime mjekėsorė pėrdoren edhe pėr shėrimin e sėmundjeve tė barkut. Mjekėt rekomandojnė qė nė dietėn e pėrditshme tė mos mungojnė asnjėherė ushqimet e pasura me hekur, si mish, peshk, shpretkė, vezė, perime, fruta, etj.

Kapsllėku (konstipacioni)

Edhe kjo dukuri ėshtė pasojė e ndikimit tė faktorėve tė ndryshėm nė organizėm. Kapsllėku vjen si pasojė jo vetėm e sėmundjeve tė zorrės sė trashė, por edhe e organeve tė veēanta dhe tė organeve nė tėrėsi. Shpesh ai shkakton lindjen e migrenės dhe tė dhembjeve tė kokės, dobėsi tė pėrgjithshme, shqetėsime dhe vėshtirėsi e dhembje nė bark, etj. Respektimi i regjimit dietetik duke marrė ushqim tė pasur me celulozė (barishte) dhe duke bėrė lėvizje, gjimnastikė, ecje tė gjata dhe shėtitje nė ajėr tė pastėr ėshtė faktor qė parandalon lindjen e kapsllėkut.

Pėr tė luftuar kapsllėkun mund tė pėrdoren bimė tė ndryshime qė pėrmbajnė glukozite antrakinonike, siē janė drunakuqi, pastaj bimė me mucilagje si mėllaga, liri, kulumbria, etj; tė cilat jepen tė vetme ose tė kombinuara nė formė ēaji. Kundėr kapsllėkut arrihen rezultate tė mira edhe duke pėrdorur komposto kumbullash, lėng lakre tė shtrydhur, lakėr turshi, etj. Nė rast se dhembjet e barkut bėhen tė shpeshta, mjekėt kėshillojnė pėrdorimin e frutave tė freskėta qė pėrmbajnė vitaminė C, e cila ndihmon nė absorbimin ose marrjen e hekurit. Nėse pimė kafe, ēaj, kakao apo edhe lėngje tė tjera qė pėrmbajnė kafeinė, duhet t'i marrim dy orė para ose pas ushqimit, sepse vėshtirėsojnė absorbimin e hekurit.

Sėmundjet kronike

Tė gjitha sėmundjet kronike dhe vdekjeprurėse qė mund tė tė kapin nė ēdo pjesė tė trupit, duke gjetur pikat mė tė dobėta e delikate sigurojnė fitoren nė qoftė se nuk merr masat paraprake e parandaluese, pėr ta larguar atė sa mė tutje tė jetė e mundur. "Dielli i sistemit tonė tė aparatit tė tretjes ėshtė mėlēia." Mėlēia ėshtė gjėndra mė e madhe e njeriut, me njė peshė mesatare prej afro 1.5 kilogramė e cila punon me durim dhe me ngulm. Ajo dezintoksikon (heq e lufton vreret, helmet qė ne marrim nga ushqimet dhe nga pijet). Mėlēia ka gjithashtu njė aftėsi tepėr tė veēantė qė tė vetėrigjenerohet nėse ajo bėn "njė pushim". Mos merrni 2 muaj lėndė (substanca) helmuese dhe mėlēia juaj do tė jetė krejt e re.

Sėmundjet e zorrėve

Produktet ushqimore paraqesin faktor tė rėndėsishėm nė bartjen e sėmundjeve ngjitėse tė zorrėve. Rėndėsi mė tė madhe kanė produktet me prejardhje shtazore, qė mund tė paraqesin mjedis ideal jo vetėm pėr qėndrimin e agjentit, por edhe pėr shumimin e tij. Vera llogaritet si stinė nė tė cilėn numri i sėmundjeve ngjitėse tė zorrėve rritet. Nga ky grup i sėmundjeve mė tė shpeshta janė: enterokoliti akut (zemra), helmimi me ushqim, dizenteria, hepatiti virusal A, salmonelozat, etj. Sipas numrit tė tė infektuarve, sėmundjet e zorrėve zėnė vendin e parė nė rangimin e sėmundjeve infektive.

Arsyet pėr shfaqjen e kėtyre sėmundjeve mund tė jenė tė ndryshme, por nė tė shumtėn e rasteve janė agensėt infektivė si bakteret, viruset dhe parazitėt. Megjithatė shkaqet e infektimit mund tė jenė edhe kimike, nutritive, metabolike dhe psikogjene. Kėto sėmundje shfaqen gjatė gjithė vitit, por dukshėm mė shpesh hasen nė muajt e verės.

Shkaqet e sėmundjeve tė zorrėve dhe trajtimet bimore

Fryrja, kapsllėku dhe dhimbja e barkut janė ērregullime gjithmonė e mė tė shpeshta, qė shpesh shfaqen nė mėnyrė tė alternuar dhe kapriēoze. Por cilat janė shkaqet dhe trajtimin e kėtyre problemeve me produkte bimore parafarmaceutike. Shkaqet janė tė shumėfishta dhe tė shumta, por me marrjen e rregullt tė fibrave prebiotike dhe lėngjeve tė frutave tė veēanta, mes tė cilave edhe kivi arrihen rezultate mjaft pozitive. Shkaqet mė tė shpeshta tė problemeve tė zorrės si: fryrja e barkut, kapsllėku, diarreja, dhimbja e barkut kur janė pėrjashtuar sėmundje tė organeve janė zakonet e kėqija tė tė ushqyerit, dieta hipokalorike dhe me pak skorie, marrja e pakėt e lėngjeve, stresi, koliti nga sindroma e zorrės sė irrituar dhe aktiviteti i pakėt fizik. Shpesh emėruesi i pėrbashkėt i kėtyre ērregullimeve ėshtė disbioza qė do tė thotė ērregullim i florės mikrobike tė zorrės. Mirėqenia e zorrės varet drejtpėrdrejtė nga flora bakteriale e zorrės, e cila nga ana e saj, pėr tė qėndruar aktive dhe e gjallė ka nevojė pėr fibrat prebiotike.

Roli i Fibrave

Fibrat probiotike treten nga kafshėt barngrėnėse por jo nga njeriu, sepse njeriut i mungojnė enzimat nė gjendje pėr t'i tretur. Ato nuk pėrdoren nga njeriu dhe vlera e tyre kalorike ėshtė zero, por janė tė domosdoshme pėr mbijetesėn e florės bakteriale, e cila pėrmban enzimat e nevojshme pėr t'i tretur.

Bakteret asimilojnė fibrat dhe kjo sjell rritje tė biomasės njėkohėsisht dhe rritje tė prodhimit tė metaboliteve tė rėndėsishme, ku mund tė pėrmendim acetatin, propionatin, butiratin. Kėto tė fundit, pėrveēse pėrbėjnė njė burim energjie pėr epitelin e zorrės janė dhe shumė tė nevojshėm, sepse ndihmojnė metabolizmin e yndyrnave, karbohidrateve duke kontrolluar gliceminė si dhe duke ulur pėrqendrimin e acideve yndyrore tė lira dhe kolesterolit. Pėrveē kėsaj janė edhe burim studimi nė lidhje me efektin e tyre potencial nė qetėsimin e gjendjeve inflamatore tė zorrės si dhe nė parandalimin e kancerit.

Nė sindromėn e zorrės sė irrituar, diarreja vjen si rezultat i rritjes sė peristaltikės sė zorrės, qė shpesh varet nga njė rritje jo normale e florės patogjene (bakteret dėmtuese). Fibrat prebiotike me efekt tė dyfishtė realizojnė rivendosjen e florės normale bakteriale dhe nė kėtė mėnyrė ato ndėrhyjnė drejtpėrdrejtė mbi funksionin e zorrės.

Veprimi i fibrave

Veprimi i tyre fortėsohet nėse shtohet marrja e drejtpėrdrejtė e baktereve prebiotik. Fibrat prebiotike thithin ujin dhe rrisin masėn e feēeve qė sjell njė rritje tė shtrirjes sė murit tė zorrės duke favorizuar njė zbrazje tė zorrės. Pėrveē kėsaj nė mėnyrė indirekte rrisin biomasėn e baktereve qė pėrkthehet nė rritje tė masės sė feēeve. Masa e feēeve nė fakt varet nga fibrat, lėngjet dhe mikroflora intestinale dhe jo vetėm nga sasia e fibrave vegjetale dhe lėngjesh tė futura me dietė, por edhe nga masa e baktereve dhe metabolizmit tė fibrave nga ana e baktereve.

Shtimi i masės sė fibrave prebiotike tė marra me anėn e dietės ėshtė kura parėsore qė duhet bėrė kundėr sėmundjeve tė zorrėve. Por duhet patur kujdes, sepse jo tė gjitha fibrat janė prebiotike dhe jo ēdo lloj fibre ėshtė e kėshillueshme. Pėr shembull: nė zorrėn e irrituar duhen zvogėluar ato fibra qė janė tė patretshme si dhe ato nė formė xheli apo me zinxhirė tė gjatė, pasi shpesh japin fryrje tė barkut.

Fibrat preboitike me zinxhir tė shkurtėr fortėsojnė dhe mbajnė florėn normale bakteriale tė zorrės, sepse janė substraktet e preferuara nga ato. Fibrat me zinxhirė tė shkurtėr fermentohen komplet nga organizmat e zorrės, nuk japin fryrje dhe gazra si dhe janė tė pėrshtatshme si nė trajtimin e kapsllėkut ashtu dhe tė diarresė. Ato nxisin thithjen e magnezit, kalciumit, me avantazh tė dukshėm pėr sa i pėrket tė ushqyerit. Ndėrsa pėrsa i pėrket magnezit, ai ka veprim pozitiv mbi lėvizshmėrinė e zorrės. Pėrgjigja mė e mirė ndaj dismikrobismit tė zorrės ėshtė marrja nga jashtė nė rastet e ērregullimeve tė fibrave dhe prebiotikėve, tė cilat nuk janė gjė tjetėr pėrveēse mikroorganizma tė inkapsuluar, shumė tė nevojshėm pėr funksionimin e mirė tė zorrės dhe tė tretjes nė pėrgjithėsi. Duhet patur parasysh qė efektiviteti i tyre maksimal arrihet kur shoqėrohen me sasinė e domosdoshme tė proteinave dhe mineraleve.

Roli i vitaminave

Pėr njė mirėqenie totale dhe tė pėrhershme ėshtė e domosdoshme tė shoqėrohet marrja e prebiotikėve me marrjen e komplekseve tė vitaminave B. Ky kombinim ėshtė ideal pėr tė rriturit. Tek fėmijėt, pėrveē tė tjerave duhet shtuar vitamina C. Ato janė shumė ideale, sepse ndihmojnė nė rritjen e imunitetit, nė mbrojtjen nga infeksionet, nga parazitėt, nė mbajtjen e zorrės tė shėndoshė, nė pėrmirėsimin e tretjes dhe nė rregullimin e zakonit tė jashtėqitjes. Kurse personat, tė cilėt kanė ērregullime dhe intolerancė ndaj ushqimit dhe pėrbėrėsve tė veēantė kanė nevojė pėr njė suport nė prebiotikė, fibra, vitaminat B9, B12 dhe E. Kjo ndihmon nė rritjen e tolerancės dhe zhdukjen e ankesave tek kėta persona.

Tek personat, tė cilėt kanė probleme me zakonin e jashtėqitjes kur udhėtojnė dhe preken nga diarreja e udhėtarit kombinohen me xhinxher dhe vitaminat B1, B6.

Dieta

Kombinimi ėshtė ideal pėr tė mbajtur pėrherė nė formė veten dhe organizmin si dhe qė tė jeni gjithmonė tė shėndetshėm pavarėsisht nga vendi ku ndodheni dhe ushqimi qė pėrdorni. Ērregullimet e florės bakteriale japin ndikime jo vetėm nė zorrė por edhe nė organet fqinj me tė. Njė problem i cili ėshtė shumė i shpeshtė dhe prezent nė shumė persona ėshtė dhe infeksioni urinar, ku pėrgjegjės janė bakteret patogjene, tė cilat ndodhen nė zonėn e perineumit (pėrfshin komplet zonėn nga anusi deri nė pubis). Kėto baktere nė rastet e dismikrobizmave jo vetėm qė rriten nė numėr por rrisin edhe shanset pėr tė dhėnė infeksione. Nė kėtė rast pėr njė mirėqenie dhe kurim tė plotė shtohen vitamina C dhe boronica. Tė gjitha kėto kombinime mund ti gjeni nė treg nėn emrin ferzym.

Sėmundjet e zorrėve

Produktet ushqimore paraqesin faktor tė rėndėsishėm nė bartjen e sėmundjeve ngjitėse tė zorrėve. Rendėsi me tė madhe kanė produktet me prejardhje shtazore, qė mund tė paraqesin mjedis ideal jo vetėm pėr qėndrimin e agjentit, por edhe pėr shumimin e tij. Vera llogaritet si stinė nė tė cilėn numri i sėmundjeve ngjitėse tė zorrėve rritet. Nga ky grup i sėmundjeve mė tė shpeshta janė: enterokoliti akut (zemra), helmimi me ushqim, dizenteria, hepatiti virusal A, salmonelozat, etj. Sipas numrit tė tė infektuarve, sėmundjet e zorrėve zėnė vendin e parė nė rangimin e sėmundjeve infektive.

Sėmundjet ngjitėse tė zorrėve pėrcillen nėpėrmjet ujit, ushqimit dhe kontaktit tė drejtpėrdrejtė. Uji ka rol tė rėndėsishėm nė shfaqjen dhe pėrcjelljen e sėmundjeve ngjitėse tė zorrėve. Produktet ushqimore paraqesin faktor tė rėndėsishėm nė bartjen e sėmundjeve ngjitėse tė zorrėve. Rėndėsi mė tė madhe kanė produktet me prejardhje shtazore, qė mund tė paraqesin mjedis ideal jo vetėm pėr qėndrimin e agjentit, por edhe pėr shumimin e tij. Mėnyra e tretė e pėrcjelljes sė sėmundjes ngjitėse tė zorrėve ėshtė nėpėrmjet kontaktit. Kjo mėnyrė ėshtė shumė e shpeshtė dhe e pranishme dhe mund tė shkaktohet nėpėrmjet kontaktit direkt dhe indirekt.

Molla

Molla ėshtė njė nga frutat qė ndihmon ata qė kanė probleme me tretjen e ushqimit. Kėshillohet ngrėnia e njė kokrre molle 3 herė nė ditė para buke, pėr 5 ditė me radhė. Tė hash 2 kokrra mollė nė ditė, pengon infarktin e miokardit dhe gėlqerosjen e enėve tė gjakut. Gjithashtu konsumimi i kėtij fruti ndihmon ata persona qė vuajnė nga tensioni i lartė i gjakut si dhe tė gjithė ata qė vuajnė nga sėmundja e migrenės. Ky frut ėshtė shumė i mirė pėr ndalimin e dhimbjeve tė saj. Nėse i sėmuri sulmohet nga krizat e migrenės, duhet tė konsumojė patjetėr njė kokėrr mollė. Pėr shkak se pėrmban substanca tė shumta minerale, kėshillohet kundėr inflamacionit tė zorrės, reumatizmės dhe gurėve nė veshka. Njė mollė e ngrėnė nė mėngjes, ndikon mirė nė pastrimin e dhėmbėve dhe eliminon thartirėn e tepėrt nė gjak.

Shega

Lėngu i shegės pėrdoret me sukses nė sėmundjet e stomakut dhe tė zorrėve, ėshtė freskues dhe mėnjanon toksinat (helmet) e organizmit. Ai (lėngu i portokallit) i jep freski mendimit tė njeriut. Lulet e shegės pėrmbajnė taninė dhe kanė veti rrudhėse e tonike; ato rekomandohen nė dhimbjet e barkut, nė hemorragji, nė hemorroidet, si dhe pėr gargara (shpėlarje tė gojės) kundėr ėnjtjes sė bajameve dhe acarimeve tė mishrave tė dhėmbėve.

1. Sėmundjet e stomakut

2. Sėmundjet e zorrėve

3. Dhimbjet e barkut

4. Hemorroidet

5. Ėnjtjen e bajameve

6. Acarimin e mishrave tė dhėmbėve

Merren 20-30 gramė lule shege nė njė litėr ujė dhe vihen tė zihen pėr gjysmė ore. Nga ky ēaj merren 2-3 gota ēaji nė ditė. Edhe lėvozhga e frutave tė shegės ka veti regjėse. Lėvozhga e thatė, para se tė pėrdoret, duhet tė vihet nė ujė pėr disa orė qė tė zbutet. Ēaji i lėvozhgave tė shegės pėrdoret kundėr diarreve, si dhe pėr luftimin e krimbave parazitarė tė zorrėve. Lėvozhga e frutave tė shegės lufton me sukses amebat, tė cilat e dobėsojnė shumė organizmin, e veēanėrisht te fėmijėt. Pėr kėtė merren lėvozhgat e njė kokrre shege, vendosen nė njė enė prej balte dhe zihen nė gjysmė litri ujė derisa tė mbetet gjysma e sasisė sė ujit. Pasi ftohet lėngu, pihen dy gota likeri nė ditė, njė nė mėngjes e njė nė darkė, gjithmonė para buke, pėr 10-15 ditė. Pa pėrdorur tjetėr ilaē, organizmi do tė ēlirohet nga amebat.

Manaferra

Frutat e manaferrės pėrmbajnė sheqerna, vitaminė C, karotinė, vitaminė E, acide organike, pektinė etj. Po ashtu, edhe gjethet e saj janė tė pasura me vitaminė C, acide organike, lėndė tonike dhe aromatike. Nė fara ndodhet vaji yndyror nė masėn deri 12%. Tė gjitha pjesėt e bimės kanė veti mjekėsore shumė tė mirė. Qysh nė lashtėsi janė pėrdorur nga njeriu pjesėt e bimės, si gjethet e majat, pėr tė bėrė ēajra kundėr sėmundjeve tė aparatit tretės.

1. Ul temperaturėn

2. Ataket kardiake

3. Diabetin

4. Astmėn

5. Tretjen e ushqimeve

Merren 6-10 gramė gjethe dhe zhyten nė njė gotė me ujė tė valuar, duke i lėnė aty pėr 10 minuta. Gjatė ditės pihen 1-2 gota tė tilla, nė gjendje tė vakėt. Ky infuz (ose i pėrgatitur nė formė ēaji) rekomandohet tė pihet nė rastet kur personi ndien djegie nė stomak e nė zorrė, nė raste thartirash, diarresh, si dhe nė formė gargarash (shpėlarje e gojės dhe e grykės), kur ka djegie nė gojė, nė fyt, nė mishrat e dhėmbėve.

Pėr diabetin merren dy duar me gjethe e maja manaferre, pastrohen, shtypen dhe vihen tė zihen nė njė litėr ujė. Nga lėngu i kulluar, i sėmuri merr tri herė nė ditė nga njė filxhan para buke. Pėrfundime tė mira japin edhe frutat e manaferrės, tė cilat mund tė konsumohen tė freskėta, si dhe nė formė ēaji me verė: merren 150-200 gramė fruta manaferre, zihen nė njė gotė tė mbushur me verė. Nga lėngu i prodhuar merren ēdo ditė 1-2 gota tė vogla, nė gjendje tė ngrohtė. Frutat e manaferrės shuajnė etjen, pėrdoren nga tė sėmurėt me diarre kronike, me dhimbje nė kyēe, me infeksione nė veshka e nė fshikėzėn e urinės, me kollė etj.

Hudhra

Pėrmban kripėra tė kalciumit sulfurit dhe hekurit. Ėshtė efikase kundėr baktereve dhe viruseve, sidomos ndaj tifos sė zorrėve, difterisė, kolerės, influencės dhe kėrpudhave. Lėngu i hudhrės ėshtė mjet shumė i shkėlqyer dezinfektues tė apceset, plagėt dhe djegiet e lėkurės si dhe shpejton rritjen e qimeve tė flokėve. Ėshtė shumė interesante dhe hudhra ruan vetitė e saja edhe pas zierjes.

Karrota

Ėshtė perime i pazėvendėsueshėm pėr shėndetin e njeriut. Lėngu ditor i karotės nė sasi prej 50-150 gramė ėshtė ilaē efikas tė reuma dhe gihiti (sasi e rritur e thartirės urike nė gjak). Nėse vuani nga anemitė (pagjaksia) karota nė periudhė rekord e rregullon ngjyrėn e gjakut. Rregullon tretjen nė lukth, duke aktivizuar qelizat parietale tė tij, e njėherit rrit peristaltikėn e zorrėve, por njėherit ėshtė efikas tė diarreja (shkuarja e barkut). Shėrbehemi me karotė nėse vuani nga sėmundjet e fshikės biliare, tėmthit dhe mėlēisė, ngasė rregullon tajitėn e tėmthit.

Yndyrat

Janė bazė nė shumė procese tė organizmit dhe janė njė formė e pėrqendruar e energjisė. Marrja e tepruar e yndyrave, mund tė ēojė nė dhjamosje. Mishi, djathi, vaji i palmės, vaji i arrės sė kokosit, dhjamėrat e kafshėve, vezėt, peshku, arrat, kanė yndyra tė tretshme. Fibrat luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė njė dietė tė shėndetshme, ndihmojnė lėvizjen e ushqimit nė aparatin e tretės, ndalojnė kapsllėkun, ndihmojnė funksionimin e zorrėve (parandalojnė shqetėsimet nė to), apendicitin, sėmundjet e zemrės. Drithėrat janė shumė tė pasura me fibra.

Trumėza ndihmon organet e tretjes

Ėshtė ekaspektorans i mirė dhe spazmolitik i lehtė. Ka edhe veprim bakteriologjik. Pėrdoret si bar pėr shėrimin e organeve tė tretjes, si edhe ndodhet si pėrbėrės i shumė ēajrave tjera.

Kamomili multifunksional pėr shėndetin

Pėrdoret kundėr dhembjeve dhe shtrėngimeve, inflamacioneve tė lėkurės dhe mukozės sė gojės, fytit, hundės, syve, po ashtu pėr rregullimin e tretjes sė ushqimit, pastrimin e rrugėve urinare nga jashtė dhe brenda, kundėr hemorroideve.

Mendra qetėson muskujt gjatė tretjes

Pėrdoret si spazmolitik (kundėr ngėrēeve dhe shtangimeve nė lukth e organe tjera), pastaj pėr qetėsimin e shtangieve tė muskujve sidomos nė organet e tretjes etj.

Fiku i dobishėm pėr aparatin tretės

Tė gjithė tė dhėnat e mjekėsisė arrijnė nė tė njėjtin pėrfundim. Fiku ėshtė i domosdoshėm pėr tė vėnė nė punė aparatin tretės dhe i jep nxehtėsi trupit. Pėr kėtė arsye rekomandohet pėrdorimi i kėtij fruti pėrgjatė gjithė kohėn e sezonit tė tij. Kryesisht tek personat qė kanė probleme me gjakun, tek fėmijėt, si dhe tek problematikėt e stomakut.

Qitro ndihmon nė tretjen e ushqimi

Ėshtė njė frut me origjinė greke, nė pamje tė parė ngjan me portokallin, por ka njė shije mė tė athėt se agrumi tjetėr i ngjashėm. Ky lloj fruti, i cili e ka kohėn e vet nė vjeshtė, ndihmon veēanėrisht nė tretjen e ushqimit. Gjithashtu pakėson rrjedhjen e gjakut nga mishi i dhėmbėve, si dhe shėron ftohjen dhe bėn tė mundur stabilizimin e kolesterolin.

Pankreasi

Pankreasi ėshtė njė gjėndėr nė bark qė lėshon njė lėng tretės (lėngun pankreasor) nė zorrėn dymbėdhjetėgishtore, pėrmes njė ose mė shumė tubėzave. Pankreasi prodhon edhe disa hormone tė rėndėsishme, duke pėrfshirė edhe insulinėn. Pankreasi ėshtė njė organ nė formė pyke, me gjatėsi rreth 14-20 cm, gjerėsi 4 cm, shpesh 1.5-2cm dhe 65-80 gramė i rėndė (tek gratė peshon pak mė lehtė) dhe ka ngjyrė tė kuqėrremtė ose tė pėrhirtė kur ėshtė nė fazėn e veprimtarisė sė dendur prodhuese. Ai gjendet pas shtyllės kurrizore. Pėr shkak tė vendosjes sė thellė, pankreasi nuk ėshtė i lehtė i kapshėm nga vėzhgimet mjekėsore dhe sėmundjet e tij janė nė pėrgjithėsi tė rėnda dhe tė vėshtira.

Sėmundjet mė tė shpeshta janė: Ndezje (pankreasi i thjeshtė, nekrotik ose hemorragjik).

1. Pėrdorimi i alkoolit ėshtė njė ndėr faktorėt kryesorė pėr dėmtimin e pankreasit.

2.Mbipesha shkakton gjithmonė ērregullime nė organizėm dhe dėmtime tė pankreasit.

3. Daunil (i njohur nė Shqipėri) ėshtė ilaēi qė stimulon pankreasin, duke rritur nė kėtė mėnyrė sasinė e insulinės qė derdhet nė gjak.

4. Prej dėmtimit tė pankreasit shkaktohen ndezje (pankreatit i thjesht, nekrotik ose hemorragjik), tumoret, cistet, diabeti dhe gurėt nė veshka, tėmth etj.

Apandesiti

Apandesiti ėshtė infektimi njė pjese shtojce tė zorrės se trashė. Apandesiti shfaqėt me tepėr tek fėmijėt, por ndodh edhe tek tė rriturit. Tek kafshėt apandesiti luan njė rol tė madh nė shpėrbėrjen dhe tretjen e ushqimeve me burim bimor. Tek njeriu kjo pjese ėshtė e panevojshme dhe mund tė jetojmė pa tė pa asnjė lloj problemi. Ēfarė e shkakton apandesitin? Apandesiti mund tė shkaktohet nga njė infeksion ose nga diēka qė bllokon (pėr shembull mbeturina jashtėqitje tė forta). Nuk dihet qartė se pėrse ndodh infeksioni por njė teori ėshtė qė bakteri qė gjendet normalisht nė rrugėt e tretjes pushtojnė muret e apandesitit, si rezultat i dobėsimit tė sistemit mbrojtės se trupit dhe shkakton infeksion.

Fėmijėt zakonisht pėrshkruajnė njė dhimbje tė madhe nė qendėr tė barkut qė herė vjen dhe herė ikėn. Mė vonė dhimbja zhvendosėt nė krahun e djathtė poshtė tė barkut dhe keqėsohet. Tė sėmurėt kanė humbje oreksi dhe ndonjėherė vjellin por kėto vjellje nuk janė tė mėdhaja. Mund tė jenė tė zėnė kaps ose mund tė kenė diarre.

Fėmija mund tė ketė temperaturė tė lartė dhe mund tė ketė njė gjuhė tė thatė, njė fytyrė tė kėputur, rri shtrirė pa lėvizur dhe merr frymė jo plotėsisht pėr shkak tė dhimbjes. Ndonjėherė simptomat nuk janė tė rregullta dhe sa herė qė ka dhimbje tė forta nė bark duhet konsideruar mundėsia e apandesitit, kontaktoni mjekun menjėherė. Diagnoza fillestarė mund tė gabohet lehtė dhe gjysma e atyre personave qė janė operuar nuk kanė patur apandesit. Mund tė ngatėrrohet me helmin nga ushqimi, enjtja e gjėndrave tė limfės nė bark dhe infeksionet e rrugėve urinare.

Nė qoftė se fėmija juaj ka dhimbje tė mėdha, mos i jepni asgjė pėr tė ngrėnė dhe pėr tė pirė por kontaktoni menjėherė mjekun. Ndėrhyrje urgjentė kirurgjike ėshtė e nevojshme (apendektomi) pėr tė hequr apandesitin para se tė ēahet. Nė qoftė se ēahet lėngje tė infektuar pėrhapen nė bark gjė e cila sjell nė infektimin e cipės sė barkut dhe mund tė sjellė shumė probleme tė mėvonshme si pėr shembull mosbėrjen e fėmijėve tek femrat.

Nė qoftė se apandesiti nuk trajtohet mund tė sjellė vdekjen. Tė sėmurėve u jepen antibiotikė, qetėsues dhe lėngje intravenare. Fėmijėt bėhen mirė disa ditė pas operacioni por ndodh qė ka infeksione tė mėtejshme dhe nė qoftė se jeni tė shqetėsuar pėr shėndetin e fėmijėve pas operacionit duhet tė bėni kontroll tek mjeku menjėherė.

Pėrdorni ushqime tė pasura me hekur. Mish, peshk, shpretkė. Vezė, perime, fruta. Fruta qė pėrmbajnė vitaminė C etj. Kafe, ēaj, kakao apo edhe lėngje tė tjera, qė pėrmbajnė kafeinė, duhet ti marrin dy orė para ose pas ushqimit. Hurmat janė tepėr efikase pėr tė trajtuar dhimbjet e barkut.

Sėmundjet e zorrėve dhe depresioni

Ekspertėt kanadezė njoftojnė se sėmundjet inflamatore tė zorrėve janė tė lidhura me depresionin. Shpeshtėsia e depresionit dhe disa formave tė ērregullimeve anksioze, ėshtė e lartė te individėt tė cilėt kanė ndonjė sėmundje inflamatore tė zorrėve, siē ėshtė sėmundja Chrone ose koliti ulceroz. Shkencėtarėt nga Universiteti i Manitobas pohojnė se ėshtė i shpeshtė depresioni dhe ērregullimet e disponimi te sėmundjet inflamatore tė zorrėve. Sipas tyre, ėshtė e rėndėsishme qė kjo gjendje tė pėrshkruhet te tė gjithė pacientėt, ngjashėm sikurse artriti ose ekzantema e lėkurės, pasi qė disponimi i keq ndikon negativisht nė kualitetin e jetės, ngjashėm sikurse ndonjė sėmundje.

Sėmundja e zorrės sė hollė

Mjekėt zakonisht rekomandojnė qė ushqimi me bazė drithėrash shumė fėmijėve duhet t'u jepet kur ata mbushin 6 muaj, por pėr foshnjat qė rrezikohen nga sėmundja celiak 6 muaj mund tė jetė shumė vonė. Mjekja Jill Norris thotė se njerėzit me sėmundje celiak kanė njė organizėm tė papėrballueshėm ndaj ushqimeve qė pėrmbajnė proteine gluten e cila gjendet nė drithėra. Kur ata hanė ushqime me pėrmbajtje gluten, sistemi i tyre imunitar reagon duke dėmtuar zorrėn e hollė.

Mjekja Norris dhe kolegėt e saj pranė universitetit tė Kolorados morėn nė shqyrtim 1 mijė e 500 foshnje tė rrezikuar nga sėmundja celiak. Kėto foshnje kishin njė histori familjare tė kėsaj sėmundjeje ose tė diabetit tė tipit 1, ose nga analizat e gjakut doli se ata kishin gjasa tė prekeshin nga sėmundje ceilac.

Shkencėtarėt ndoqėn zhvillimin shėndetėsor tė kėtyre fėmijėve pėr rreth 4 vjet, duke u njohur edhe me dietėn e tyre ushqimore. Mjekja Norris thotė se gjatė studimit u vu re se fėmijėt qė morėn ushqim me pėrmbajtje gluteni gjatė 3 muajve tė parė tė jetės, rrezikoheshin 5 herė mė shumė pėr t'u prekur nga sėmundja celiac, krahasuar me foshnjat qė ushqim tė kėtij lloji nuk filluan tė merrnin deri sa arritėn moshėn 4 deri nė 6 muaj. Edhe foshnjat qė filluan tė merrnin gluten pas 6 muajve rrezikoheshin nga sėmundja.

Vaji i hudhrės

Hudhra gjen njė pėrdorim tė gjerė nė sėmundjet e aparatit tretės (stomak-zorrė); ajo qetėson spazmat (ngecet) e zorrėve, dezinfekton aparatin tretės dhe vret ose ndalon zhvillimin e mikrobeve patologjike qė sjellin ērregullime nė veprimtarinė e aparatit tretės. Ndihmon nė normalizimin e prodhimit tė lėngjeve tretėse dhe shton prodhimin e tėmthit. Pėrdoret kundėr parazitėve tė zorrėve (kundėr oksiureve); ndihmon nė zhdukjen e gazeve. Nė sajė tė jodit qė pėrmban, hudhra pėrdoret pėr uljen e tensionit (tė ngritur tė gjakut), kundėr sklerozės (dėmtim tė artereve tė mėdha e mesatare qė karakterizohet nga grumbullimi i kolesterolit dhe materialit lipoid nė shtresėn e brendshme tė tyre); pėrdoret edhe kundėr shtrėngimeve tė zemrės. Hudhra pėrdoret edhe nė sėmundje tė aparatit tė frymėmarrjes.

Vajrat eterike, duke u eliminuar nėpėrmjet frymėmarrjes, nga njėra anė vrasin mikroorganizmat qė ndodhen nė rrugėt pėrkatėse dhe, nga ana tjetėr, ndihmojnė nė nxjerrjen e gėlbazės. Nė sajė tė antibiotikėve qė pėrmban, hudhra pėrdoret edhe pėr parandalimin e infeksionit dhe pėr mjekimin e plagėve tė infektuara.