Llojet e ndryshme tė inteligjencės: Ku bėni pjesė ju?

Inteligjenca ėshtė tėrėsia e funksioneve tė lindura njohėse, pėrshtatėse dhe pėrfytyruese, tė krijuara nga veprimtaria trunore e njeriut dhe e disa kafshėve. Pėrkufizohet edhe si aftėsia e arsyetimit, kuptimit, zgjidhjes sė problemeve, rrokjen e ideve dhe gjuhės.

Perspekti ju tregon llojet e ndryshme tė inteligjencės, si dhe pėrshkrimin pėr ēdo lloj qė ju ta keni mė tė lehtė tė identifikoni se cilėn inteligjencė keni mė tė zhvilluar.

Inteligjenca e tė folurit

Pėrbėn pjesėn mė tė madhe tė nivelit tė inteligjencės standarde. Lidhet me aftėsinė e personit pėr tė kuptuar domethėniet e fjalėve dhe, ndėrsa koha kalon, pėr ti pėrsėritur nė trajtėn e folur e tė shkruar; pėr tė kuptuar mė shumė ndėrtime fjalėsh tė ndėrlikuara duke pėrfshirė fraza, fjali, paragrafė dhe libra tė tėrė dhe pėr tė kuptuar gjithnjė e mė shumė forma tė ndėrlikuara lidhjesh tė shprehura nė fraza. Kjo inteligjencė ėshtė mė se e lakueshme dhe mund tė ndryshojė (tė pėrmirėsohet ose tė pėrkeqėsohet) gjatė gjithė jetės.

Inteligjenca numerike/logjike

Kjo lloj inteligjence i referohet zhvillimit tė aftėsisė sė trurit pėr tė luajtur me alfabetin e numrave, nga nivelet mė tė thjeshta (nga njėshi) deri nė ato mė tė vėshtirat (nė miliona), duke vazhduar mė tej me mėsimin e funksioneve themelore tė mbledhjes, zbritjes, shumėzimit dhe pjesėtimit. Kjo inteligjencė, sikurse inteligjenca e tė folurit, mund tė ndryshojė vazhdimisht me anė tė ushtrimit tė vazhdueshėm. Ndihmon nė situata qė fillojnė qė nga blerjet e thjeshta, duke vazhduar me kryerjen e studimeve tė larta dhe suksesin nė ēfarėdolloj profesioni.

Inteligjenca inxhinierike/hapėsinore

I lejon personit tė hetojė botėn e paanė tė tri pėrmasave. Zė fill nga vėzhgimet nė botėn mikrokozmike - qė nga hapėsirat qė shfrytėzon piktori, skulptori, arkitekti, kirurgut apo inxhinierit mekanik, deri te hapėsirat e stėrmėdha, si ato qė pėrshkohen nga detarėt, pilotėt e linjave ajrore apo astronomėt.

Inteligjenca shqisore

Kjo inteligjencė ka lidhje tė ngushtė me pesė shqisat kryesore: shikimin, dėgjimin, shijimin, nuhatjen dhe prekjen. Ėshtė mirė qė tė jetė prirja pėr ti pėrzier shqisat, duke i parė tingujt si trajta dhe gjendje humori; shijimin, si ngjyrat dhe shikimin, si tinguj. Aftėsia pėr ti pėrzier shqisat ėshtė quajtur sinestezi.

Inteligjenca trupore

Kjo ėshtė njė inteligjencė jashtėzakonisht e rėndėsishme pėr njeriun teksa rritet. Lidhet ngushtė me aftėsinė e trupit pėr tė vendosur marrėdhėniet e duhura me vetveten dhe me botėn qė e rrethon; gjithashtu, me aftėsinė pėr tu kundėrpėrgjigjur me shpejtėsi tė ndryshme dhe pėr tė qenė i vetėdijshėm pėr pozicionin e trupit nė lidhje me tė gjitha sendet e tjera qė e rrethojnė. Zhvillimi i inteligjencės fizike bėhet paralelisht me tė gjitha inteligjencat e tjera.

Inteligjenca krijuese

Inteligjenca krijuese lidhet me proceset shpėrthyese, qė e dėrgojnė trurin nė fushat e reja tė tė menduarit dhe shprehjes. Ėshtė po aq e rėndėsishme sa edhe niveli i inteligjencės.

Inteligjenca vetjake

Gjithnjė e mė shumė po kuptohet se inteligjenca vetjake pėrbėn njė faktor tė rėndėsishėm nė tėrėsinė e inteligjencave, qė dikush mund ta quajė niveli i trurit.

Kjo lloj inteligjence ka lidhje me marrėdhėniet mė tė ngushta e mė tė ndėrlikuara me vetveten. Kjo marrėdhėnie mund tė fillojė nga gjykimi i tė tjerėve si armiq tė betuar, duke i sharė e kritikuar vazhdimisht, deri te vlerėsimi i vetvetes, si miku mė i ngushtė dhe shoku i pėrjetshėm.

Zhvillimi i inteligjencės vetjake ėshtė i lidhur ngushtė me katėr ushqyesit e trurit: oksigjenin, ushqyerjen, dashurinė dhe informacionin (OUDI). Mungesa e tyre ēon nė krijimin e dyshimeve, nė mohim dhe urrejtje pėr vetveten. Ndėrsa shtimi i kėtyre katėr ushqyesve tė trurit ēon nė sigurinė nė vetvete, nė vetėkėnaqje dhe nė vetėdashėsi. Tė gjitha kėto veēori pėrbėjnė njė gjendje tė inteligjencės sė lartė vetjake.

Inteligjenca shoqėrore

Profesor H. Gardner i Universitetit tė Harvardit, e ka pėrshkruar inteligjencėn shoqėrore si njė nga luftėtaret mė tė mėdha nė luftėn globale pėr kuptimin e dhuntive tė shumta tė trurit, nė mos, mė tė rėndėsishmen nga tė gjitha. Kjo lloj inteligjence pėrfshin aftėsinė e lindur tė trurit pėr tu marrė vesh me njerėzit - nė shkallė individi, nė shkallė grupesh tė vogla, grupesh tė mėdha ose nė grumbullime masive.

Kjo inteligjencė mund tė zhvillohet nė varėsi tė moshės. Ajo i pėrmban tė gjitha llojet e tjera tė inteligjencave. Mungesa e saj mund tė shkaktojė vetmi e dėshpėrim; ndėrsa tepria e saj mund tė ēojė drejt njė suksesi tė pallogaritshėm.

Dikush qė e ka mjaft tė zhvilluar kėtė lloj inteligjence pėrballet me karaktere dhe personalitete tė ndryshme. Ai ėshtė nė gjendje dhe dėshiron tė ēojė grupe tė ndryshme njerėzish drejt arritjes sė synimeve tė caktuara; bashkėbisedon pėr ato situata, ku tė dyja palėt dalin tė fituara dhe mbeten tė kėnaqura; tė mirėkupton, ėshtė i dhembshur, kėrkon ndihmė; nė njė grup shoqėror ka prirjen tė bjerė nė sy, si ai qė i bėn tė tjerėt tė ndihen tė qetė, tė ēlirė, qė i bėn tė qeshin; i kupton dhe i mbron pikėpamjet e tij, pa iu kundėrvėnė tė tjerėve; nga tė tjerėt shihet me njė sy pozitiv dhe si drejtues.

Inteligjenca shpirtėrore

Ėshtė inteligjenca gjithėpėrfshirėse qė psikologu Amerikan A. A. Maslou e pėrshkruan si qėllimin pėrfundimtar nė tėrėsinė e nevojave. Ajo plotėsohet me pėrmbushjen e nevojave themelore tė ushqimit, strehimit, arsimimit, prodhimtarisė e sigurisė. Tė gjithė ata qė kanė njė inteligjencė jashtėzakonisht tė lartė shpirtėrore e kuptojnė se jeta e tyre karakterizohet nga njė ndjesi plotėsie dhe qėllimi pozitiv; e njohin mirė vetveten; krijojnė lidhje tė ngushtė dhe, shpeshherė, bėhen njėsh me botėn. Krijohet nė vitet e hershme tė fėmijės dhe zhvillohet me pėrvojat e fituara mė pas.