Njerėzit inteligjentė pėlqejnė vetminė?

Tė gjithėve ju ėshtė e njohur se sa ėshtė i rėndėsishėm shoqėrimi pėr tė ndierė kėnaqėsinė e jetės, mirėpo ekziston njė kufi.

Individėve shumė inteligjentė nuk u bėjnė mirė kontaktet sociale, tregon hulumtimi i ekspertėve Satoshi Kanazava dhe Norman Li.

Nė rrėnjėt e lumturisė sė njeriut modern janė tė gjitha gjėrat tė cilat e bėjnė tė kėnaqur paraardhėsin tonė, theksojnė shkencėtarėt, duke e quajtur kėtė "savanw teorie".

Interaksioni social i cili ka qenė kyē pėr mbijetesėn nė bashkėsitė gjuetare-mbledhėse, mirėpo edhe hapėsira gjithashtu ka qenė e rėndėsishme.

Pėr ta testuar kėtė teori, shkencėtarėt kanė analizuar kėnaqėsinė me jetėn tė tė intervistuarve tė moshės 18 deri 28 vjeē.

Janė fokusuar nė dy aspekte tė cilat, thonė ata, ndajnė jetėn e njeriut modern me atė tė njeriut tė mėparshėm dendėsia e popullzimit dhe shpeshtėsia e takimit me miqtė.

Gjė qė ėshtė pritur, njerėzit nė zonat urbane kanė qenė mė tė pakėnaqur me jetėn nga ata tė cilėt kanė banuar nė qytete tė vogla.

Kur ėshtė fjala pėr aspektin e gjatė, lumturia ėshtė rritur tek ata tė cilėt shpesh janė shoqėruar me miqtė. Mirėpo, jo edhe kur ėshtė fjala pėr individė shumė inteligjentė, tė cilėve kontaktet e shpeshta u krijojnė pakėnaqėsi.

Shkencėtarėt thonė qė ekziston njė hendek midis mėnyrės nė tė cilėn kemi evoluuar dhe dinamikės sė jetės moderne.

Njerėzit shumė tė menēur u pėrshtaten mė lehtė sfidave tė jetės moderne dhe mė lehtė e kanė qė t'i ērrėnjosin shprehitė e tė parėve, nė mėnyrė qė tė shkojnė pėrpara, andaj kjo ėshtė edhe arsyeja qė ata nuk i duan kontaktet e shpeshta.