Shkollat psikologjike.

Strukturalistėt i sqarojnė fenomenet psikologjike si tė pėrbėra nga elemente tė vecanta

Strukturalizmi

Strukturalistėt i sqarojnė fenomenet psikologjike si tė pėrbėra nga elemente tė vecanta, sikurse biologėt dhe qė sqarojnė organizmin tė pėrbėrė nga qelizat dhe indet si edhe kimistėt qė e sqarojnė materien tė pėrbėr nga atomet dhe molekulat. Shkollė e cila kontribuon me fillimet zyrtare tė psikologjisė me krijimin e laboratorit nė Universitetin e Leipzig-ut mė 1879. Themeluesit e strukturalizmit Wilhelm Wundt dhe nxėnėsi i tij E. B. Titchener studiuan vetėdijen e mendjen pėrmes introspeksionit.

Wundt-i mendonte se pėrmes regjistrimit tė kujdesshėm tė eksperiencave tė vetėdijshme, mund tė zbulonte strukturėn e elementeve tė jetės mendore. Megjithėse pėrkufizimi i tij pėr psikologjinė nuk mbijetoi, kjo shkollė dhe themeluesit e saj kontribuan duke mbėshtetur metodėn sistematike tė studimit, nė pėrpjekjet pėr tė pėrcaktuar strukturėn e mendjes. Studiuesi Granville Stanley Hall, psikolog Amerikan i cili studioi nėn ndikimin e Wundt-it zhvilloi aktivitetin e kėsaj shkolle me krijimin e Shoqatės psikologjike Amerikane nė vitin 1892 dhe tė revistės sė parė psikologjike Amerikane mė 1915.

Funksionalizmi

Funksionalizmi themelohet nga William James me publikimin e tekstit Parimet e Psikologjisė mė 1890, nė tė cilėn shpreh idetė e tij pėr atė se cfarė duhet tė jetė psikologjia. William James ishte shumė i ndikuar nga puna e Darvinit mbi evolucionin dhe besonte se psikologjia duhet tė shpjegojė funksionin e ndėrgjegjės nė mėnyrėn sesi ajo ndikon mbi sjelljen. Idetė e Uilliam James ēelėn rrugėn e shkollės sė funksionalizmit, e cila e pėrshkruan psikologjinė si studim tė vecorive pėrshtatėse tė vetėdijes dhe sjelljes. Ndėrmjet funksionalistėve tė rėndėsishėm pėrfshihen:

John Dewey 1859-1952

James Angel, 1869-1949, nga Universiteti i Ēikagos

Edward Thorndike, 1874-1949

Robert Woodworth, 1869-1962, nga Universiteti i Kolumbias

Artikulli i Dawey i vitit 1896 mbi harkun reflektar konsiderohet shpesh si fillimi zyrtar i shkollės funksionale tė psikologjisė. Koncepti i harkut reflektar konsiderohej gjithashtu si njė parim pėrbashkues i psikologjisė i psikologjisė duke qėnė njė rrugė komplekse nervore qė pėrfshihet nė njė refleks, ai bashkon mendjen dhe trupin. Libri Inteligjenca e kafshėve, i Thorndike, i botuar mė 1898 konsiderohet gjithashtu njė vepėr madhore nė kėtė drejtim.

Bihejviorizmi

Bihejviorizmi themelohet rreth emrit tė John B. Watson, mė 1913. Ky psikolog amerikan mendonte se psikologjia duhet tė jetė shkenca e sjelljes qė shfaqet sė jashtmi. Ai refuzonte idetė e introspeksionit dhe proceseve mendore. Bihejvioristės pėrqėndroheshin nė matjen objektive tė sjelljes qė mund tė vėzhgohet. Ata besonin se psikologjia duhet tė jetė njė shkencė "Solide" si fizika dhe kimia.

Shkolla Geshtaltiste

Max Wertheimer konsiderohet zakonisht si lideri i shkollės krahas Wolfgang Kohler dhe Kurt Koffka. Ata besonin se njerėzit janė mė tepėr se shuma e pjesėve tė tyre dhe se nuk mund ta kuptonin tė tėrėn duke studiuar vetėm pjesėt. Fjala gjermane gestalt do tė thotė "e tėra" dhe se qėllimi i psikologjisė gestaltiste ishte tė studionte personin e tėrė.

Psikoanaliza

Shkolla e fundit e rėndėsishme historike qė ndikoi nė psikologji ishte psikoanaliza. Pothuajse pėrafėersisht nė tė njėjtėn kohė kur bihejviorizmi dhe geshtaltizmi ishin duke u formuar, njė mjek i ri austriak Sigmund Freud filloi tė pėrdore hipnozėn tė huazuar nga Jean-Martin Charcot si njė metode pėr tė trajtuar njėrėzit me probleme emocionale.

Kėshtu, Freud zbuloi se njėrėzit e hipnotizuar ishin tė aftė tė kujtonin ndjenjat tė cilat i perkisnin fėmijėrisė sė hershme. Freud besonte se eksperienca e shkuar pėr tė cilėn personi ėshtė jo i vetėdijshėm ndikon shumė nė sjelljen aktuale.

Reklamė

Reklamė