Relativiteti.
Teksti kėkues ėshtė gabim.
Teksti kėkues ėshtė gabim. Ju lutem pėrdorni vetėm shkronja dhe numra pėr tekstin kėrkues.
Kategoritė
Komenti nuk u shtua
Komenti juaj nuk u shtua. Ju lutem kontrolloni komentin dhe provojeni pėrsėri.
Komenti u shtua
Komenti juaj u shtua dhe do jetė i dukshėm automatikisht.

Relativiteti.

Relativiteti ėshtė njė pėrgjithėsim i mekanikes klasike qė pėrshkruan objekte masive ose objekte qė lėvizin me shpejtėsi shumė tė mbėdha, ose sisteme shumė masive.

Test me saktėsi tė madhe i relativitetit tė pėrgjithshėm nga sonda Kazini (pikėpamje artistike): sinjalet e radios tė dėrguara midis Tokės dhe sondės (valėt e gjelbėrta) janė tė vonuara nga pėrkulja e hapėsirė-kohės (vijat blu).
Test me saktėsi tė madhe i relativitetit tė pėrgjithshėm nga sonda Kazini (pikėpamje artistike): sinjalet e radios tė dėrguara midis Tokės dhe sondės (valėt e gjelbėrta) janė tė vonuara nga pėrkulja e hapėsirė-kohės (vijat blu).
Nga: Xhesjana Topalli
Publikimi: 28/05/2017 21:07

Relativiteti pėrfshin relativitetin special dhe tė pėrgjithshėm.

Teoria e relativitetit special u propozua mė 1905 nga Albert Ajnshtajni nė artikullin e tij "Mbi Elektrodinamikėn e trupave nė lėvizje". Titulli i artikullit i referohet faktit se relativiteti special zgjidh problemin midis ekuacioneve tė Maksuellit dhe mekanikes klasike.

Teoria ėshtė e bazuar mbi dy postulate:

1. Forma matematike e ligjeve fizike ėshtė invariante nė tė gjitha sistemet inerciale.

2. Shpejtėsia e dritės nė boshllėk ėshtė konstante dhe e pavarur nga burimi i vėzhguesit.

Nė mėnyrė qė kėto dy postulate mos kundėshtojnė njėra tjetrėn kėrkohet qė hapėsira dhe koha tė unifikohen nė fabrikėn e hapesirė-kohės e cila varet nė llojin e sistemit.

Relativitei special jep njė sėrė rezultatesh tė habitshme qė duket sikur shkojnė kundėr intuitės, megjithatė tė gjitha kėto parashikime janė tė verifikuara eksperimentalisht. Ai hedh poshte nocionet absolute tė hapėsirės dhe kohės duke pohuar se distanca dhe koha varen tek vėzhguesi, koha dhe hapėsira perceptohen nė mėnyrė tė ndryshme, nė varėsi tė vėzhguesit.

Teoria nxjerr nė perfundimin se ndryshimi tek masa, dimensionet, dhe koha shoqėrohen me ndryshimet eshpejtėsisė sė trupit. Ajo gjithashtu jep edhe ekuivalencėn e lėndės me energjinė, siē jepet nga formula e ekuivalencės sė masės me energjinė E = mc2, ku c ėshtė shpejtesia e dritės nė boshllėk.

Relativiteti special dhe relativiteti Galilean i mekanikės Njutoniane bien dakort kur shpejtėsitė e trupave janė tė vogla nė krahasim me atė tė dritės. Relativiteti special nuk e pėrshkruan gravitacionin; megjithatė duhet theksuar se ai mund tė pershkruajė levizje tė nxituara nė mungesė tė gravitetit.

Relativiteti i pėrgjithshėm ėshtė teoria gjeometrike e gravitacionit e publikuar nga Albert Ajnshtajni nė 1915/16.[16][17] Ajo unifikon relativitetin special, ligjin universal tė gravitetit tė Njutonit, duke futur idenė se gravitacioni mund tė pėrshkruhet nga kurbatura e hapėsirės dhe kohės.

Nė relativitetin e pėrgjithshėm, kurbatura e hapėsirė-kohės prodhohet ngaenergjia e lėndės dhe rrezatimit. Relativiteti i pėrgjithshėm ndryshon nga metrikat e teorive tė gravitacionit nga pėrdorimi i ekuacionet e fushės tė Ajnshtajnit tė cilat lidhin pėrmbajtjen e hapėsirė-kohės me vete hapėsirė-kohėn. Invarianca lokale e Lorencit kėrkon qė manifoldi nė RP tė jetė 4-dimensional dhe Lorencian nė vend tė atij Rimanian. Pėr mė tepėr, parimi i kovariancės sė pėrgjithshme e bėn tė domosdoshme pėrdorimin e analizės tensoriale.

Suksesi i parė i relativitetit tė pėrgjithshėm qė nė shpjegimin e preēesionit anormal tė perihelionit tė Mėrkurit. Nė 1919, Artur Edington lajmėroi qė vėzhgimi i njė yllipranė eklipsit diellor konfirmoi parashikimet e relativitetit tė pėrgjithshėm se trupat masivė mund tė pėrkulin dritėn. Qė atėherė, shumė observime dhe eksperimentekanė konfirmuar shumė nga parashikimet e relativitetit tė pėrgjithshėm, pėrfshirė bymimi kohor gravitacional, zhvendosja nė tė kuqe e gjatėsisė valore tė dritės,vonesėn e sinjalit, dhe rrezatimin gravitacional. Pėr mė tepėr, vėzhgime tė shumta nė kohėn e sotme interpretohen si nje afirmim pozitiv i njė nga parashikimeve mė tė ēuditshme dhe ekzotike tė relativitetit tė pėrgjithshėm, ekzistencės sė vrimave tė zeza.

Reklamė

Komentet (0)

Kontrolloni emrin dhe provojeni pėrsėri.
Kontrolloni vendodhjen dhe provojeni pėrsėri.
Kontrolloni komentin dhe provojeni pėrsėri.
Fjalėkalimi nuk ėshtė i saktė. Shkruani fjalėkalimin siē shihet nė fotografi dhe provojeni pėrsėri.
Shtoni komentin tuaj




Ju keni edhe 1000 karaktere


Shkruani fjalėn qė shikoni nė fotografi
?j9b;

Sharje dhe gjuhė agresive nuk lejohen nė Perspekti.
Reklamė