Historia e zhvillimit tė fizikės.
Teksti kėkues ėshtė gabim.
Teksti kėkues ėshtė gabim. Ju lutem pėrdorni vetėm shkronja dhe numra pėr tekstin kėrkues.
Kategoritė
Komenti nuk u shtua
Komenti juaj nuk u shtua. Ju lutem kontrolloni komentin dhe provojeni pėrsėri.
Komenti u shtua
Komenti juaj u shtua dhe do jetė i dukshėm automatikisht.

Historia e zhvillimit tė fizikės.

Fizika ėshtė dega e shkencės e cila merret me zbulimin dhe analizimin e fenomeneve fizike, qė pėrfshin studimin e lėndės dhe lėvizjen e saj nė fabrikėn e hapėsirė-kohės, si dhe konceptet e forcės dhe energjisė.

Isak Njutoni (1643-1727).
Isak Njutoni (1643-1727).
Nga: Xhesjana Topalli
Publikimi: 28/05/2017 16:51

Qė nga antikiteti, njerėzit janė pėrpjekur pėr tė kuptuar sjelljen e fenomeneve natyrore. Njė mister i madh nė ato kohėra ishte sjellja e parashikueshme e objekteve qiellor si Dielli dhe Hėna.

Disa teori u propozuan, shumica e tė cilave u hodhėn poshtė. Filozofi Tales (rr. 624-546 BC) qe i pari qė refuzoi tė pranojė shpjegime tė mbinatyrshme, fetare apo mitologjike pėr dukuritė e natyrės. ai deklaroi hapur se ēdo fenomen ka njė shkak fizik.

Teoritė e hershme fizike ishin tė frazuara nė aspektin filozofik, dhe asnjėherė nuk vėrtetoheshin me anė tė testimeve sistematike eksperimentale siē bėhet nė ditėt e sotme. Shumė ide nga teoritė e pranuara tėPtolemeut ose tė dhe Aristotelit nuk janė tė sakta kur krahasohen me vėrejtjet e pėrditshme.

Megjithatė, shumė filozofė dhe astronomė tė lashtėsisė dhanė pėrshkrime tė sakta nė fushat e atomizmit dhe astronomisė. Leukipus(gjysma e parė e shek 5) qe i parė qė propozoi atomizmin, kurse Arkimedi derivoi pėrshkrime shumė tė sakta sasiore tė mekanikės,zhurmės dhe hidrostatikės, duke pėrfshirė njė shpjegim pėr parimin e levės.

Mesjeta pa shfaqjen e fizikės eksperimentale e cila morri formė midis pėrpjekjeve tė fizikantėve Muslimanė, mė i famshmi nga tė cilėt qe Alhazen, e ndjekur nga fizika moderne e cila kryesisht morri formė nė fillimin e Evropės moderne nga shumė fizikantė, mė i famshmi nga tė cilėt qe Isak Njutoni, i cili ndėrtoi teoritė e tija mbi punėn e Galileo Galilei dhe Johan Keplerit. Nė shekullin e 20, puna e Albert Ajnshtajnit shėnoi njė drejtim tė ri nė fizikė qė vazhdon edhe nė ditėt e sotme.

Reklamė

Komentet (0)

Kontrolloni emrin dhe provojeni pėrsėri.
Kontrolloni vendodhjen dhe provojeni pėrsėri.
Kontrolloni komentin dhe provojeni pėrsėri.
Fjalėkalimi nuk ėshtė i saktė. Shkruani fjalėkalimin siē shihet nė fotografi dhe provojeni pėrsėri.
Shtoni komentin tuaj




Ju keni edhe 1000 karaktere


Shkruani fjalėn qė shikoni nė fotografi
US.$E

Sharje dhe gjuhė agresive nuk lejohen nė Perspekti.