Teoria dhe eksperimenti nė fizikė.
Teksti kėkues ėshtė gabim.
Teksti kėkues ėshtė gabim. Ju lutem pėrdorni vetėm shkronja dhe numra pėr tekstin kėrkues.
Kategoritė
Komenti nuk u shtua
Komenti juaj nuk u shtua. Ju lutem kontrolloni komentin dhe provojeni pėrsėri.
Komenti u shtua
Komenti juaj u shtua dhe do jetė i dukshėm automatikisht.

Teoria dhe eksperimenti nė fizikė.

Kultura e kėrkimit nė fizikė ndryshon nga shumica e shkencave nė ndarjen e teorisė dhe eksperimentit.

Teoria dhe eksperimenti nė fizikė.
Teoria dhe eksperimenti nė fizikė.
Nga: Xhesjana Topalli
Publikimi: 28/05/2017 21:31

Qė nga shekulli i dymbėdhjetė, shumica e fizikantėve jane specializuar ose nė fizikėn teorike ose nė atė eksperimentale.

Fizikanti i madh Italian Enriko Fermi (19011954), i cili bėri kontribute themelore si nė teori ashtu edhe nė fushėn eksperimentale nė fizikėn bėrthamore, mund tė thuhet se qe njė veēanti. Nė kontrast me kėtė, pothuajse tė gjithė teoricienėt e suksesshėm nė biologji dhekimi (pėr shembull kimisti kuantik dhe biokimisti Amerikan Linus Pauling) kane qėnė eksperimentalist, edhe pse nė kohėt e fundit kjo po ndryshon.

Teoricienet kėrkojnė tė zhvillojnė modele matematike qė bien dakort me eksperimentet ekzistuese por nė tė njėjtėn kohė bėjnė parashikime pėr rezultate nė tė ardhmen, ndėrsa eksperimentalistėt bėjnė eksperimente pėr testimin e parashikimeve teorike si dhe eksplorojnė (zbulojnė) fenomene te reja.

Edhe pse teoria dhe eksperimenti janė tė zhvilluara nė mėnyrė tė ndarė ato varen ngushtė tek njėra tjetra. Progresi nė fizikė vjen kur eksperimentalistėt bėjnė njė zbulim qė teoritė ekzistuese nuk mund ta shpjegojnė, ose kur teoritė e reja japin baza pėr parashikime eksperimentale tė testueshme. Teoricienėt punojnė ngushtė me eksperimentalistėt qė zakonisht janė ata qė pėrdorin fenomenologjinė.

Fizika teorike ėshtė e lidhur ngushtė me matematikėn, e cila ėshtė gjuha mbi tė cilėn teoritė fizike janė tė bazuara, duhet thėnė se fusha tė tėra tė matematikės, sianaliza matematike, u shpikėn posaēėrisht pėr tė zgjidhur problemet fizike.

Fushat e kėrkimit nė fizikė.

Fushat kontemporante tė kėrkimit nė fizikė mund tė ndahen nė fizikėn e materies sė kondensuar; fizikėn atomike, molekulare, dhe optike; fizikėn bėrthamore;astrofizikėn; gjeofizikėn dhe biofizikėn. Disa departamente fizike kane edhe fusha speciale kerkimi mbi edukimin nė fizikė.

Qė nga shekulli i njėzetė, fushat individuale tė fizikės kanė filluar tė bėhen shumė tė specializuara, sot shumica e fizikantėve punojnė nė njė fushė tė vetme gjatė gjithė karrieres sė tyre. "Universalistė" si Albert Ajnshtajni (18791955) dhe Lev Landau (19081968), tė cilėt punuan nė fusha tė shumta nė fizikė, nė kohėt e sotme janė shumė tė rrallė.


Komentet (0)

Kontrolloni emrin dhe provojeni pėrsėri.
Kontrolloni vendodhjen dhe provojeni pėrsėri.
Kontrolloni komentin dhe provojeni pėrsėri.
Fjalėkalimi nuk ėshtė i saktė. Shkruani fjalėkalimin siē shihet nė fotografi dhe provojeni pėrsėri.
Shtoni komentin tuaj




Ju keni edhe 1000 karaktere


Shkruani fjalėn qė shikoni nė fotografi
CJ5:d

Sharje dhe gjuhė agresive nuk lejohen nė Perspekti.
Reklamė