Anatomia e kafazit tė krahrorit

Perspekti sjell pėr ju anatominė e kafazit tė kraharorit sė bashku me tė gjitha organet qė gjenden nė tė.

Kafazi i Kraharorit

I vendosur nė pjesėn e mesme tė trupit; mes qafės (neck) dhe barkut (abdomen)

Me barkun e ndan diafragma

Me qafėn ka komunikim direkt

Skeleti

Brinjėt (ribs)

Dėrrasa e gjoksit (sternum)

Pjesa torakale e shtyllės kurrizore

Trakea (trachea)

Bronket (bronchi)

Mushkėritė (lungs)

Zemra (heart)

Enėt e gjakut (blood vessels)

Pjesa torakale e ezofagut

Pleura (pleura)

Perikardi (pericardium)

Brinjėt (ribs)

Shtrihen prej vijės sė mesme tė shpinės deri te vija e mesme e pėrparme

Janė 12 palė brinjė

Nuk lidhen direkt pėr dėrrasėn e gjoksit, por pėrmes kėrceve

Brinjė tė vėrteta (true ribs)

Brinjė tė rreme (false ribs)

Brinjė tė lira (floating ribs)

Hapėsirat ndėrbrinjore (intercostal spaces)

Hapėsirat nė mes brinjėve

Muskujt ndėrbrinjore (intercostal muscles)

Arteriet dhe venat (intercostal arteries and veins)

Dėrrasa e gjoksit (sternum)

I vendosur nė pjesėn e mesme tė pėrparme

Komunikon me ashtin kularthor (clavicle - collar bone) dhe me brinjėt

Pėrbėhet nga doreza (manubrium), trupi (corpus) dhe zgjatimi ksifoid (processus xiphoideus)

Pleura (Pleura)

Pleurė quhet cipa mbėshtjellėse e mushkėrive

Pleura parietale

Pleura viscerale

Mes tyre gjendet lėngu pleural

Varėsisht nga regjioni tė cilin e mbulon, dallojmė disa pjesė tė pleurės:

Brinjore (costal)

Diafragmale (diaphragmatic)

Mediastinale (mediastinal)

Cervikale (cervical, cupula)

Hapėsira mes dy pleurave (tė majtė dhe tė djathtė) quhet mediastinum

Trakea (Trachea)

Organ gypor

Nga pjesa e poshtme e laringut e deri nė nivel tė unazės sė IV torakale

E vendosur pėrpara ezofagut, pas harkut tė aortės dhe brenda arterieve carotide

Pėrfundon me udhėkryq- bifurkacion, ndahet nė dy anė dhe vazhdon me bronket kryesore

Ndėrtohet prej kėrcave me formė gjysmėrrethi dhe njė cipė lidhore

Pjesa e brendshme e mbuluar me mukozė

Mukoza ka qeliza me fije (cilie) qė mundėsojnė nxjerrjen e sekretit (gėlbazės) nga rrugėt e frymėmarrjes

Shumė e ndjeshme nė ngacmime dhe reagon me provokimin e refleksit tė kollės

Bronket (Bronche)

Organe gypore, ēifte, shtrihen nė tė dy anėt e mushkėrive

Fillojnė nga bifurkacioni i trakesė

Degėzohen nga bronket kryesore e deri te alveolat

Bronket kryesore ndodhen jashtė mushkėrive, ndėrsa degėt e tjera janė brenda mushkėrive

Bronku kryesor i djathtė ėshtė mė i pjerrėt se sa bronku kryesor i majtė

Janė tė veshura me mukozė tė hollė e tė ndjeshme, si dhe janė tė pasura me qeliza me cilie (fije)

Sekreti bronkial ėshtė produkt i gjendrrave bronkiale dhe krijohet me qėllim tė lagies sė rrugėve tė frymėmarrjes

Bronket kanė fije muskulore tė cilat i ngushtojnė ato dhe kėto fije reagojnė nė barna tė ndryshme, pluhur, substanca alergjike, etj.

Pjesa pėrfundimtare e bronkeve quhet alveole dhe ėshtė pjesa mė e rėndėsishme, sepse kėtu kryhet procesi i frymėmarrjes.

Mushkėritė (Lungs)

Janė organe ēifte tė vendosura nė tė dy anėt e kafazit tė kraharorit.

Kanė formė konike dhe konsistencė sfungjerore

Pėrbėhen prej 5 lobeve dhe 4 faqeve

5 lobe, 3 nė mushkėrinė e djathtė dhe 2 nė tė majtėn

Lobi i sipėrm

Lobi i mesėm

Lobi i poshtėm

Lobi i sipėrm

Lobi i poshtėm

2 faqe brinjore

faqen diafragmale

faqen mediastinale

Gjendet nė faqen mediastinale tė mushkėrive

Pjesė ku hyjnė bronket dhe ku hyjnė e dalin enėt e gjakut

Nga pas hyn bronku, pėrpara arteria, poshtė dalin venat

Pėrreth hilusit gjenden gjėndrrat hillare

Perikardi (Pericardium)

Cipė mbėshtjellėse e zemrės

Perikardi visceral

Perikardi parietal

Nė mes tyre ėshtė hapėsira perikardiale e mbushur me njė sasi tė vogėl lėngu

Grumbullimi i sasive tė mėdha tė lėngut (apo gjakut) nė kėtė qeskė shkakton tamponadėn e zemrės

Zemra (Heart)

Organ muskulor i vendosur nė kafazin e kraharorit

Anatomikisht lokalizohet nė pjesėn e poshtme tė mediastinumit tė perparėm.

Ka forme konike dhe madhėsinė e grushtit tė njė tė rrituri.

Luan rolin e pompes nė organizėm.

Dy parabarkushe (atriume)

Dy barkushe (ventrikuj)

Parabarkushet (atriumet)

Janė dy, e majta dhe e djathta

Ndodhen nė pjesėn e sipėrme tė zemrės

Nė atriumin e djathtė derdhen vena cava superior dhe vena cava inferior, tė cilat sjellin gjakun pa oksigjen nga i gjithė organizmi.

Nė atriumin e majtė derdhet vena mushkėrore (pulmonary vein), e cila sjell gjakun e oksigjenuar prej mushkėrive.

Janė gjithashtu dy, e majta dhe e djathta

Ndodhen nė pjesėn e poshtme tė zemrės

Prej ventrikulit tė djathtė del arteria mushkėrore (pulmonary artery) dhe e dėrgon gjakun e paoksigjenuar nė mushkėri.

Prej ventrikulit tė majtė del aorta e cila e shpėrndan gjakun e oksigjenuar nė tėrė organizmin.

Mes atriumeve dhe ventrikujve ndodhet muri i cili quhet septum.

Muri qė ndan atriumet quhet septum interatrial, ndėrsa ai qė ndan ventrikujt quhet septum interventrikular.

Nė mes atriumeve dhe ventrikujve gjendet muri ndarės qė quhet septum atrioventrikular dhe nė mes tė kėtij septumi ndodhen valvulat (valves).

Valvulat janė fletėza tė cilat e mbyllin dhe hapin kėtė ndarėse.

Valvula atrioventrikulare e djathtė i ka tri fletėza, derisa valvula atrioventrikulare e majtė i ka dy fletėza Kjo valvulė quhet edhe valvulė mitrale.

Nė skajet e kėtyre valvulave kapen muskujė tė imtė tė quajtur muskujt papillar (papillary muscles) dhe shėrbejnė pėr hapjen e tyre.

Edhe nė aortė dhe arterien mushkėrore ka valvula.

Janė degėt e para tė aortės

Dy janė kryesore dhe pastaj degėzohen nė degė mė tė imta.

Arteria e majtė koronare (left coronary artery)

Arteria e djathtė koronare (right coronary artery)

Furnizojnė me gjak muret e zemrės

Mbyllja e ndonjėrės prej tyre shkakton infarkt

Mediastinumi (Mediastinum)

Pjesa e mesme e kafazit tė kraharorit, nė mes tė dy pleurave.

Mediastinumin e pėrparmė

Mediastinumin e pasmė

Zemra dhe harku i aortės ndodhen nė mediastinumin e pėrparmė.

Trakea, ezofagu dhe enėt e gjakut ndodhen nė mediastinumin e pasmė.