Kockat janė tė pėrbėra nga kristale tė mineraleve si fosfori, kalciumi dhe magneziumi. Ka dy lloj qelizash, ato qė formojnė kockėn dhe ato qė e tresin kockėn. Deri nė moshėn 20-25 vjeē dominante janė qelizat qė formojnė kockėn, mė pas ato shkatėrruese megjithėse kanė njė ekuilibėr mes tyre.
Rritja e shkatėrrimit pakėson sasinė e mineralit dhe kjo sjell thyerjen e kockės. Gjendja ku sasia e mineralit pakėsohet shumė quhet Osteoporozė. Kjo ėshtė sėmundja mė e shpeshtė metabolike e kockave ku mikroarkitekturae tyre dhe masa e kockės janė zvogėluar. Gratė pas menopauzės janė mė tė predispozuarat.
Llojet e osteoporozave
Tipi i parė ėshtė osteoporoza postmenopausale. Shihet mė shpesh tek gratė. Njė nga faktorėt qė e mbron kockėn prej qelizave shkatėrruese ėshtė estrogjeni i cili prodhohet nga vezoret. Funksioni i vezoreve tek gratė rreth 45 vjeē vjen duke u pakėsuar deri nė humbjen e menstruacioneve. Kjo periudhė quhet menopauza. Estrogjeni ulet dhe qelizat shkatėrruese rrisin punėn e tyre.
Tipi i dytė ėshtė osteoporoza sentile ose e pleqėrisė. Shihet tek moshat e mėdha. Thamė se sidomos pas moshės 45 vjeē dominonte shkatėrrimi i kockave i cili pas moshės 70 vjeē theksohet akoma dhe mė shumė sa qė me njė rėnie edhe nga njė lartėsi tepėr e vogėl mund tė shkaktojė thyerje tė kockės.
Tipi i tretė ėshtė osteoporoza idiopatike. Ky lloj ka lidhje me pėrdorimin e kortizonit tek personi. Si pėr shembull tek pacientėt qė pėr shkak tė azmės, alergjisė, sėmundjeve reumatizmale pėrdorin kortizon pėr njė kohė tė gjatė.
Shenjat e para tė osteoporozės
Osteoporoza ėshtė njė sėmundje e fshehtė. Nuk jep shenja pėr njė kohė tė shkurtėr por afatgjate. 3-4 vjet pas menopauses 30% e kockės humbet.
Nėse ėshtė krijuar osteoporoza vihet re kėrrusje dhe dhimbje tė belit dhe shpinės. Sidomos kockat e vertebrės janė shumė delikate. Edhe kockat e kyēit tė dorės ndikohen.
Tek tipi i dytė vihen re mė shumė dhimbjet e kockave. Me rritjen e moshės rritet mundėsia e thyerjes sė kockave tė legenit. Kėto lloj thyerjesh janė tepėr tė rrezikshme pėr jetėn apo pėr ta bėrė tė sėmurin tė mos lėviz nga shtrati.
Kush rrezikohet mė shumė nga osteoporoza?
Ata qė janė tė dobėt
Ata qė i kanė flokėt apo lėkurėn ngjyrė tė hapur.
Ato qė hyjnė herėt nė menopauzė.
Ata qė kanė pak lėvizje.
Ata qė pėrdorin alkool dhe cigare.
Ata qė pėrdorin pak qumėsht apo produktet e tij.
Ata qė pėrdorin kortizon.
Ata qė kanė tė dėmtuar funksionin e veshkave.
Ato qė kanė bėrė shumė lindje
Ata qė kanė tek tė afėrmit e tyre njė problem tė tillė.
A kanė rėndėsi aktivitetet fizike pėr shėndetin e kockave?
Po, ato janė shumė tė dobishme pasi forcojnė muskujt dhe rrisin dendėsinė minerale tė kockave.
Gjithashtu rrisin dhe estrogjenin. Por nuk duhet tė jenė aktivitete shumė lodhėse sepse kanė efekt tė kundėrt dhe bėhen shkak pėr dhėnie peshe.
A ka vlerė kalciumi dhe vitamina D nė kurimin e osteoporozės?
Po, sidomos gjatė rritjes sė njė fėmije pėr njė zhvillim sa mė tė mire tė skeletit. Dhe nevoja pėr kalcium vazhdon pėrgjatė gjithė jetės e jo vetėm nė fėmijėri. Kalciumi duhet mė mire tė merret me dietė. Dobia e tij e marrė me ushqime ėshtė 30%.
Burimet kryesore janė qumėshti dhe nėnproduktet e tij. Pastaj perimet me gjethe jeshile, fasulet, fistiqet, lajthitė,dhe peshqit e vegjėl. Nėse sasia e nevojshme ditore nuk mund tė kompensohet me ushqime duhen marrė nė formė kripėrash kalciumi.
Si ndikon alkooli dhe cigarja nė shėndetin e kockave?
Alkooli ndikon keq tek hormonet qė merren me rregullimin e kalciumit dhe pakėson formimin e kockės. Duke aktivizuar citokrom P 450 rrit shkatėrrimin e vit D nė mėlēi. Gjithashtu prish edhe thithjen e kalēiumit.
Alkli bėhet shkak pėr hipogandizėm, hiperkortizolizėm, dhe cirrozė hepatike apo acidozė metabolike. Nėse mendohet se rrit edhe mundėsinė pėr tu rrėzuar atėherė dalin qartė nė pah dėmet e tij. Duhani me nikotinėn qė pėrmban bėhet shak pėr aktivizimin e citokrom P450 qė sjell pakėsimin e vitaminės D. Gjithashtu ka veti antiestrogjenike. Pakėson thithjen e kalciumit. Gratė qė pinė duhan janė mė tė dobėta dhe hyjnė nė menopauzė mė herėt.
Diagnostikimi i osteoporozės
Ka disa aparatura. Mė e pėrdorura sot ėshtė metoda DEXA. Nuk e dėmton tė sėmurin. Pasi ajo shtrihet burimi i dritės pėrshkruan trupin e saj dhe tė dhėnat grumbullohen nė njė kompjuter. Kjo mund tė zgjasi rreth 30-45 minuta megjithėse ndryshon sipas aparatit.
Osteoporozat e theksuara mund tė shihen e dhe nė grafinė direkte rėntgen. Nėse arrihet tė shihet nė grafi kjo do tė thotė se rreth 30 % e masės sė kockės ėshtė pakėsuar. Megjithatė edhe klinika dhe shenjat e tė sėmurit ndihmojnė shumė nė diagnozė.