Punimi i qilimave Islamike.

Pėr shkak tė arritjeve artistike nė artin e punimit tė qilimave, qilimat nga shumė studiues perėndimor u quajtėn "qilim origjinal".

Shtrojat e dyshemeve e mė vonė qilimat janė pjesė tė pandashme tė vendbanimeve dhe faltoreve tė myslimanėve qė nga koha e ardhjes sė Islamit. Kjo nevojė aq e madhe e shtrojave vije si rezultat i respektimit tė urdhrit tė All-llahut nė shumė ajete nė Kur'an si dhe respektimit tė urdhrave tė Muhammedit, tė dėrguarit tė fundit nė Islam, i cili urdhėron pėr plotėsimin e shumė formave tė pastėrtisė duke filluar qė nga pastrimi nga thonjtė e gjer tek pastrimi i pėrgjithshėm.

Islami ngriti nė atė nivel pastėrtinė saqė vendet e pa pastra i bėri tė ndaluara pėr myslimanėt, faltoret i bėri tė ndaluara pėr tė pa pastėrtit si dhe myslimanėt i urdhėroi qė tė pastrohen, pėr tė arritur pastėrtinė shpirtėrore.

Pėr tė plotėsuar kėto kushte myslimanėt bėnė pjesė tė jetės dhe pastėrtisė sė tyre shtrojat e dyshemeve, qilimat. Shtrojat e punuara nga myslimanėt ose nga tė tjerėt pėr myslimanėt nuk ishin vetėm shtroje sa pėr t'i ikur pa pastėrtisė, por punimi i tyre u bė pjesė nė vete e artit Islam.

Pėr shkak tė arritjeve artistike nė artin e punimit tė qilimave, qilimat nga shumė studiues perėndimor u quajtėn "qilim origjinal".

Arti i punimit tė qilimave Islam daton mes viteve 531 - 579 nė Persi dhe Turqi. Mendohet se punimi i qilimave ka zgjatur mė shumė nė Turqi se sa nė Persi pas gjatė vizitės sė tij nė Turqi, Anadolli i atėhershėm, nė vitin 1271, Marco Polo i pėrshkruan qilimat e punuar me forma gjeometrike si mė tė bukurit nė botė.

Shitja e qilimave "origjinalė", tė punuar me dorė, nė Itali filloi nė shekullin e XIV pasi qė tregtarėt venedikas i blenė pėr herė tė parė ato nė Persi. Nė Evropėn perėndimore u bėnė tė pėrkuar nė shekullin XVII e XVIII dhe qė nga ajo kohė kėta qilima janė art nė vete nė tregun botėrorė, kėtė dėshmon arritja e kualitetit tė lartė nė prodhim dhe rritja e ēmimeve tė jashtėzakonshme nė ankandet botėrore.