Nė territoret indiane tė parėt hynė Gaznavidėt dhe Guridėt nė shekullin e IX, nuk u bėnė autonom gjer nė vitin 1206, kur Muizzi, ose mbretėrit sllavė, arritėn fuqi dhe themeluan sulltanatin e Delhit. Mė vonė u formuan edhe sulltanate tjera nė Bengal, Kashmir, Gujarat, Jaunpur, Malwa dhe ne veri tė Dekkanit (Bahmanidėt). Ata u ndanė gradualisht nga tradita persiane duke formuar njė qasje tė re ndaj arkitekturės dhe urbanizmit. Arritjet artistike nuk janė studiuar po thuajse fare nė kėto rajone, por arti i ilustrimeve tė dorėshkrimeve ėshtė shumė mirė i njohur. Periudha e sulltanateve pėrfundoi me ardhjen nė pushtet tė Perandorisė Mugale tė cilėt vazhdimisht rritėn territoret e tyre.
Arkitektura nė kėtė territor u zhvillua dukshėm, posaēėrisht ndėrtimi i xhamive dhe objekteve tjera ėshtė mirė i njohur. Njė nga objektet madhėshtore me vlerė botėrore tė kėsaj kohe ėshtė Taxh Mahalla qė u ndėrtua nga Shah Jahan, mbret mysliman.