Turqit i zgjeruan kufijtė pėrtej Iranit gjer nė Anadoll duke fituar mbi Perandorinė Bizantine nė betejėn e Manzikertit nė vitin 1071 dhe vendosėn sulltanat tė pavarur si pjesė nga kalifati nė Iran. Ata u dobėsuan shumė gjer nė vitin 1243 kur dhe territoret i pushtuan Mongolėt, por parat mbetėn nėn emrin e tyre gjer nė vitin 1304. Arkitektura dhe objektet sintetizonin stile tė ndryshme, sė bashku Iraniane dhe Siriane, shpesh vlerėsimi i saktė ėshtė shumė i rėndė. Nė kėtė kohė nė kėto territore u kultivua edhe arti i pėrpunimit tė drurit, gjithashtu sėpaku njė dorėshkrim ka mbijetuar nga kjo kohė.
Nomadėt turkmenė tė cilėt u vendosėn nė rajonin e lumit Van, pėrgjigjeshin pėr njė numėr xhamish, shembull: Xhamia e Kaltėr nė Tabriz, dhe ata kishin ndikim vendimtar pas rėnies sė seljukėve. Duke filluar nė shekullin XIII nė Anadoll dominonin udhėheqėsi tė vogla turkmene tė cilat vazhdimisht zgjeroheshin nė territoret bizantine. Kėshtu pakė nga pakė u formua njė perandori e re, Perandoria Osmane, nė vitin 1299.
Lustrimi i librave Islamė pėrjetoi vitin e parė tė artė nė shekullin e XIII mė sė shumti nga Siria dhe Irani.
Paraja e mė hershme kishte epigrafe arabe, por pasi qė shoqėria Ajubide u bė mė kozmopolite dhe multi etnike filluan tė pėrdoreshin edhe elemente astrologjie, simbole dhe figura kafshėsh nė to.
Tekstet Islame tė quajtura Maqamat, tė kopjuara dhe ilustruara nga Yahya b. Mahmud al-Wasiti ishin nga librat e parė." Ishin nga tekstet e para qė pėrmbanin pasqyrė tė jetės sė pėrditshme nė artin Islam, qė portretizonin tregime me humor dhe paraqisnin nga pak nga jo e trashėguara dhe tradita piktoreske.