Konceptet Moderne nė Arkitekturė.

Arkitekti i shekullit tė 19-tė i qiell gėrvishtėsve, Louis Sullivan, nxiti njė parim mbizotėrues pėr hartimin arkitektonik: "Forma ndjek funksionin".

Ndėrsa nocioni qė konsideratat strukturore dhe estetike duhet t'i nėnshtrohen tėrėsisht funksionalitetit, u takua me popullaritetin dhe skepticizmin, ai kishte efektin e futjes sė konceptit tė "funksionit" nė vend tė "shėrbimeve" tė Vitruviusit. "Funksioni" u pa qė tė pėrfshinte tė gjitha kriteret e pėrdorimit, perceptimit dhe gėzimit tė njė ndėrtese jo vetėm praktike, por edhe estetike, psikologjike dhe kulturore.

Nunzia Rondanini deklaroi, "Pėrmes arkitekturės sė saj estetike dimensionale shkon pėrtej aspekteve funksionale qė ajo ka tė pėrbashkėt me shkencat e tjera njerėzore. Nėpėrmjet mėnyrės sė vet tė veēantė tė shprehjes sė vlerave, arkitektura mund tė stimulojė dhe ndikojė nė jetėn shoqėrore pa supozuar qė, ajo do tė nxisė zhvillimin shoqėror.

Tė kufizosh kuptimin e formalitetit (arkitektural) tė artit pėr hir tė artit nuk ėshtė vetėm reaksionar; ajo gjithashtu mund tė jetė njė kėrkim pa qėllim pėr pėrsosmėri ose origjinalitet qė degradon formėn nė njė instrumentaliteti tė thjeshtė".

Midis filozofive qė kanė ndikuar arkitektėt modernė dhe qasjen e tyre ndaj dizajnit tė ndėrtimit janė racionalizmi, empirizmi, strukturalizmi, post-strukturalizmi dhe fenomenologjia.

Nė fund tė shekullit tė 20-tė njė koncept i ri u shtua atyre tė pėrfshira nė busullėn e strukturės dhe funksionit, konsideratėn e qėndrueshmėrisė, pra arkitekturėn e qėndrueshme.

Pėr tė kėnaqur etikėn bashkėkohore, njė ndėrtesė duhet tė ndėrtohet nė njė mėnyrė miqėsore me mjedisin nė aspektin e prodhimit tė materialeve tė saj, ndikimin e saj nė mjedisin natyror dhe tė ndėrtuar tė zonės sė tij pėrreth dhe kėrkesave qė ajo bėn mbi burimet jo tė qėndrueshme tė energjisė pėr ngrohje, ftohje, ujė dhe menaxhim tė mbeturinave dhe ndriēim.