A ėshtė njė zgjedhje e zgjuar t'ja nisėsh nga fillimi?

A e keni pyetur ndonjėherė veten nėse nisja nga e para mund tė jetė njė zgjedhje e menēur?

Ekonomisti Steven Levitt i universitetit Chicago ėshtė i bindur se kush hidhet nė "errėsirė" mund tė ketė mė shumė pėrfitime sesa rreziqe.

Levitt u bė i famshėm pasi publikoi Freakonomics, njė libėr volumizon qė shpjegon me njė gjuhė tė thjeshtė ekonominė e shkencės sociale. Kėrė herė ai ka dhėnė njė intervistė provokative pėr gazetėn amerikane "The Atlantic" nė tė cilėn shpjegon se pėrse njerėzit tentojnė tė mbivlerėsojnė pasojat e njė hedhjeje nė "errėsirė" kur vjen puna te karriera.

Levitt, ka elaboruar njė version modern tė thėnies: kur tė mbyllet njė derė tė hapet njė dritare. Ai zhvilloi njė eksperiment ku u pyetėn njė numėr i madh njerėzish qė kishin pėr tė marrė njė vendim tė rėndėsishėm, si tė dorėhiqen, si tė prishin njė fejesė, apo tė kenė njė fėmijė.

Secili i ėshtė nėnshtruar njė testi pyetjesh dhe kėshillash dhe nė fund askush nuk ishte gati qė tė nėnvizonte argumentet pro dhe kundėr zgjedhjes sė bėrė. Atyre iu kėrkua qė tė zgjidhin duke ia besuar rastėsisė, duke hedhur njė monedhė.

Dy muaj pas eksperimentit, ata qė kishin vendoshur qė linin gjithēka dhe t'ia nisnin nga zero: duke dhėnė dorėheqjen, duke braktisur lidhjen, duke sjellė nė jetė njė fėmijė referonin se ishin mė tė lumtur sesa nė momentin kur morėn vendimin.

Shpesh rruga e re ėshtė mė e mirė se e vjetra, kjo tė paktėn sipas Levitt.

Por, nga shumė vėzhgues eksperimenti u konsideria si jo i drejtuar nė mėnyrėn e duhur nga ana shkencore. Pėr shembull: njė pjesė e madhe e anketuesve u pėrgjidhėn nga lexuesit e Freakonomics, njė kampion qė nuk ka reflektuar realitetin nė tėrėsi. Ndaj, zgjedhjet tona mė tė vėshtira mbeten nė duart tona.