Mėnyra mė e zgjuar pėr tė ndėrmarrė njė udhėtim.

A ju nevojitet njė pushim i shkurtėr, apo njė eskursion njėjavor? Shkoni nė njė vend tė ri, ose relaksohuni nė shtėpinė e familjes pranė detit.

Psikologėt dhe shkencėtarėt kanė qenė duke studiuar sesi tė krijojnė pushimet ideale qė rrisin mirėqenien tuaj, ju ēlirojnė ju nga stresi qė ndikon nė shėndetin tuaj, dhe ju ndihmon ju tė rikarikoheni pėr tu rikthyer nė punė. Disa pėrfundime: Pushimet e gjata nuk janė domosdoshmėrisht mė tė mira sesa ato tė shkurtra. Angazhohuni nė aktivitete tė cilat nuk i keni bėrė mė parė, edhe nėse jeni nė shtėpi dhe po qėndroni kot. Dhe mbarojini pushimet me shėnime tė gjata.

Ditėt para dhe pas pushimeve janė gjithashtu tė rėndėsishme. Parashikimi sė ēfare do tė bėni gjatė pushimeve do tju sjellė njė shpėrblim mė tė madh emocional sesa kujtimet qė do tė keni nga udhėtimi pasi tė ktheheni nė shtėpi, tregon kėrkimi. Dhe meqėnėse kujtimi i lumturisė pas pushimit zhduket shpejt, ka disa mėnyra sesi ti mbani kėto kujtime pėr njė kohė mė tė gjatė nė memorien tuaj.

"Gjatė pushimeve, shėndeti dhe mirėqenia rriten shumė mė shpejt," zakonisht vetėm 2 ditė nė pushime mjaftojnė, tha Jessica De Bloom, njė asistente kėrkuese Akademike nė Universitetin e Tampere nė Finlande, ku pushimet e gjata prej njė muaji janė tė zakonshme. Dr. De Bloom, psikologia organizative, kėrkonte efektet e pushimeve duke telefonuar pjesėmarrėsit nė studim ndėrkohė qė ata janė me pushime dhe i pyet ata sesi ndihen nė nivele tė caktuara tensioni, lodhjeje dhe lumturie, nė mesin e masave tė tjera.

Kėshilla e saj: Merrni pushime mė tė shkurtra dhe mė tė shpeshta, nė vend tė njė pushimi tė gjatė pėrgjatė verės. "Pushimet punojnė mė shumė si gjumi. Ju ju duhet ripėrtėritje e rregullt nga puna qė tė qėndroni tė shėndetshėm pėr njė kohė mė tė gjatė," tha Dr. De Bloom.

Pushimet na bėjnė ne tė ndihemi mė mirė, por janė gjithashtu tė rėndėsishme pėr shėndetin tonė, thonė kėrkuesit. Studimet tregojnė qė pushimet reduktojnė riskun pėr njė atak zemre ose depresion, ēlirojnė stresin dhe mund tju ēojnė nė pėrmirėsimin e performancės nė punė dhe kreativitet mė tė lartė.

Nė njė studim prej 54 pushuesish me njė mesatare prej 23 ditėsh, Dr. De Bloom dhe kėrkuesit bashkėpunues zbuluan se masat e shėndetit dhe mirėqenies u pėrmirėsuan gjatė pushimeve duke e llogaritur me kohėn bazė tė pushimeve, ku piku ishte dita e 8 e pushimeve dhe mė pas masa e mirėqenies dhe shėndetit qė merren nga pushimet fillon tė bjerė. "Mund tė thuhet se 8 ditė pushime janė perfekte pėr tė fituar maksimumin e pėrfitimeve dhe lumturisė," tha Dr. De Bloom. Studimi u publikua nė 2013 nė Journal of Happiness Studies.

Laura Beatrix Newmark, nga New York, ka provuar kohėzgjatje tė ndryshme tė pushimeve. Pushimet e saj idale: 9 ditė. "Ti ndihesh sikur tashmė je pėrshtatur nė njė zonė tė re dhe pasi kthehesh ty tė duket sikur shtėpia jote ėshtė njė vend ndryshe," tha sipėrmarrėsja 38 vjecare, mamaja e dy fėmijėve tė vegjėl. Pėrpara se tė shkojnė me pushime, shumė njerez janė tė shqetėsuar pėr punėn dhe ēėshtje tė tjera. Nė vend tė kėsaj, disa psikologė rekomandojnė qė tė planifikoni pushimet dhe pjesėmarrjen nė ndonjė vend.

Nė njė studim, kėrkuesit kryen njė seri eksperimentesh pėr tė krhasuar pjesėmarrjen nė reflektim. Njė nga planet e veprimeve pėrfshinin pushimet imagjinare, tha Leaf Van Boven, njė profesor i psikologjisė dhe neuroshkencės nė Universitetin e Colorado nė Boulder dhe autori drejtues i studimit. Kėrkuesit zbuluan qė pjesėmarrja ēon nė emocione mė intensive kenaqėsie sesa thjesht tė kujtosh eksperiencat e shkuara. Studimi u publikua nė vitin 2007 nė gazetėn Experimental Psychology.