Njė hulumtim i kryer nga njė ekip studiuesish tė udhėhequr nga Darlene Kertes nga Departamenti i Psikologjisė i Universitetit tė Floridės nė Gainesville konfirmon se qentė kanė aftėsinė pėr tė zbutur stresin e fėmijėve. Shpesh harrojmė se fėmijėt janė po aq tė rrezikuar nga stresi sa edhe tė rriturit.
Nė njė sondazh tė kryer nga Shoqata Psikologjike Amerikane u raportua se gati njė e treta e fėmijėve tė intervistuar kishin pėrjetuar njė simptomė zike tė lidhur me stresin. Problemi ėshtė se jo vetėm ka probleme afatshkurtra simptomatike pėr shkak tė stresit, siē janė ērregullimet e gjumit, dhimbjet e kokės ose dhimbjet e stomakut, por edhe mundėsia e gjendjeve shėndetėsore afatgjata tė tilla si depresioni, ankthi dhe ulēera.
Ky studim i ri pėrfshinte 101 familje me fėmijė nė mes tė moshės 7 dhe 12 vjeē. Tė gjitha kėto familje gjithashtu kishin njė qen. Sigurisht qė njė studim i tillė duhet tė ketė njė situatė qė do tė nxisė njė nivel tė stresit tek fėmijėt qė testohen. Kėta kėrkues zgjodhėn t'ju japin fėmijėve pjesėmarrės dy detyra. I pari pėrfshiu pėrgatitjen e njė fjalimi tė shkurtėr, tė cilin ata mė pas duhej t'ua jepnin dy tė huajve qė shėrbenin si "gjyqtarė". E dyta pėrfshinte njė problem aritmetik mendor, i cili duhej tė kryhej para tė njėjtėve gjyqtarė. Gjatė kėtyre detyrave hulumtuesit matėn nivelet e tyre tė kortizolit. Kortizoli ėshtė njė nga hormonet e stresit tė sekretuara nga gjėndrat e veshkave. Pėr qėllimet e kėtij studimi, fėmijėt duhej tė angazhoheshin nė kėto detyra nė njė nga tre kushtet.
Nė gjendjen e parė prindėrit e tyre ishin tė pranishėm pėr tė ofruar njėfarė mbėshtetjeje emocionale.
Nė tė dytin vetėm qeni i familjes ishte i pranishėm.
Nė kushtin e tretė askush nuk ishte i pranishėm fare pėr tė ofruar ndonjė formė mbėshtetjeje.
Stresi i pėrjetuar nga fėmijėt ėshtė matur para testimit, gjatė detyrave tė nxitjes sė stresit dhe mė vonė pas njė periudhe tė shkurtėr sė shpalosjes sė detyrės. Nė tė njėjtėn kohė u mblodhėn mostrat e pėshtymės qė mė vonė mund tė testoheshin pėr pėrqendrimin e kortizolit.
Rezultatet zbuluan se nivelet e stresit tė fėmijėve u prekėn varėsisht nga natyra e mbėshtetjes sociale qė ishte nė dispozicion. Ndoshta sepse fėmijėt gjatė fėmijėrisė sė mesme (adoleshencės) kanė lluar tė mbėshteten mė pak tek prindėrit e tyre pėr mbėshtetje sociale dhe mė shumė mbi miqtė dhe tė njohurit e tyre, kishte pak ndryshim nė pėrvojėn e tyre psikologjike tė stresit nė mes tė kryerjes sė detyrave tė vetėm ose nė prani tė prindėrve. Megjithatė, prania e qenit tė familjes prodhoi njė rėnie tė konsiderueshme tė stresit. Kjo mund tė ndodhėm sepse qeni siguron mbėshtetje pa gjykim ose vlerėsim.