Ne mund tė bėjmė pėrpjekjet mė tė mėdha pėr tė ngrenė mirė, pėr tu ushtruar, si dhe pėr tė fjetur mjaftueshėm. Por trupi ynė, duke qenė sistemi mė kompleks nė univers, ndonjėherė nuk pyet pėr pėrpjekjet tona.
Perspekti do tė tregojė 11 shenja qė ju mund tė mos jeni aq i shėndetshėm sa mendoni edhe pse gjithēka duket se ėshtė nė rregull.
Gjithashtu do tė tregojmė disa rregullime potenciale pėr sėmundjet tuaja.
11 shenjat me tė dukshme qė shėndeti juaj mund tė ketė mungesa:
1. Fryerje
Tė gjithė jeni ndjerė pas njė vakti tė bollshėm tė fryrė. Ndoshta e keni konsumuar shumė shpejt ushqimin tuaj. Fryrja ka tė bėjė me akumulimin e gazit nė traktin tretės dhe nėse kėto simptoma bėhen kronike, mund tė tregojnė njė problem shėndetėsor.
Pėr ta rregulluar kėtė problem mund tė konsumoni xhinxher pėr tė shpejtuar tretjen dhe tė konsumoni ēaj kamomili, qė do tė ndihmojė me nxjerrjen jashtė tė lėndėve toksike.2. Lodhje kronike
Lodhja mund tė shkaktohet nga njė numėr i konsiderueshėm i problemeve me shėndetin. Zakonisht lodhja afatshkurtėr mund tė shkaktohet nga puna e tepėrt, nga mungesa e gjumit ose stresi. Por lodhja kronike, nė anėn tjetėr tregon sėmundje.
Ju mund tė zhdukni shenjat e lodhjes kronike duke ekzaminuar mėnyrėn tuaj tė jetesės dhe zakonet e gjumit. Bėni njė plan tė dites suaj pėr tė pėrfshirė edhe njė pushim tė vogėl 30 minuta para gjumit; hiqni dorė nga alkoli dhe nikotina, dhe praktikoni higjenėn e gjumit. Nėse asgjė nuk ju ndihmon, duhet patjetėr tė vizitoheni tek njė doktor.3. Pagjumėsi
Gjumi ėshtė vital pėr tė rifreskuar burimet e trupit dhe trurit. Ne thjesht nuk mund tė funksionojmė pa sasinė e duhur tė gjumit, dhe as qė duhet ta provojmė kėtė. Pagjumėsia pėrcaktohet si vėshtirėsi apo pamundėsi pėr tė qėndruar nė gjumė, ose vuajtje nga pamundėsia pėr tė fjetur, pėr tė paktėn 1 muaj.
Ne mund tė rregullojmė pagjumėsinė duke kontrolluar pasojat qė keni prej saj dhe nėse ėshtė e nevojshme tė shkoni tek njė doktor.4. Fryma me erė tė keqe
Njė mal me gjėra mund tė shkaktojnė frymėn me erė tė keqe: ushqimi, duhani, higjena e dobėt, goja e thatė, ilacet etj. Gjithėsesi, fryma me erė tė keqe mund tė shkaktohet edhe nga probleme me shėndetin.
Nėse higjena e mirė orale nuk ju ndihmon atėherė duhet tė vizitoni njė doktor. Kjo mund tė jetė njė paralajmėrim pėr sėmundjen e veshkave ose mėlēisė.5. Dhimbje koke
Njė dhimbje koke nuk ka asgjė pėr tu shqetėsuar. Por nėse dhimbjet e kokės bėhen gjithmonė e mė tė sheshta dhe frekuente, veēanėrisht kur shoqėrohen me simptoma tė tjera ėshtė koha pėr tė vizituar njė doktor.
Ne mund ta pakėsojmė dhe parandalojmė dhimbjen e kokės duke pirė shumė ujė, duke fjetur si duhet dhe me orare tė rregullta, dhe duke kontrolluar shėndetin e syve. Simptomat e vazhdueshme neurologjike nuk janė diēka me tė cilėn mund tė tallemi. Shkoni tek mjeku pėr ēdo shqetėsim qė keni.6. Thonj tė ēuditshėm
Siē rezulton, mėnyra se si duken thonjtė mund tė zbulojė shumė pėr shėndetin tonė. Thonjtė janė njė shtrirje e lėkurės dhe kėrkojnė shumė ushqyes pėr tė qėndruar tė shėndetshėm. Thonjtė qė duken jashtė ngjyrės (sidomos tė verdhė) ose tė brishtė, kėrkojnė njė vėshtrim mė tė afėrt.
Thonjtė kanė nevojė pėr shumė ushqyes. Sigurohuni qė jeni duke ngrėnė njė dietė tė ekuilibruar mirė dhe duke pirė tė paktėn 2 litra ujė ēdo ditė. Kėrpudhat e thonjve janė tė vetė-trajtueshme, por pėrkeqėsimi i shėndetit tė thonjve mund tė ketė nevojė pėr njė mendim profesional nga dermatologu.7. Ulje e dėshirės pėr aktivitet
Ashtu si gjėrat e tjera nė kėtė listė, njė dėshirė e ulėt pėr aktivitet mund tė shkaktohet nga shumė gjėra. Faktorėt e jetesės dhe tė marrėdhėnieve, mirėqenia emocionale dhe fizike, dhe ēėshtje tė tjera mund tė shtypin dėshirėn dhe mundėsinė pėr aktivitet. Medikamentet me recetė janė tė njohur pėr shkaktimin e uljes sė energjisė.
Vlerėsoni tė gjithė faktorėt e renditur mė lart. Konsideroni ēdo ilaē qė merrni dhe hulumtoni ēdo efekt anėsor potencial dhe ndėrveprime tė drogėrave (nėse merrni ilaēe tė tjera me recetė, ilaēe OTC ose shtesa.) Konsultohuni me mjekun tuaj pėrpara se tė ndėrprisni njė mjekim tė pėrshkruar.8. Lėvizjet e parregullta tė zorrėve
Lėvizjet e rregullta tė zorrėve (BMs) janė kritike pėr shėndetin e pėrgjithshėm. Rutina i duhur pėr BMs ėshtė ēdo ditė nė tre herė nė javė (varet nga dieta, pėrbėrja fizike, zakonet e stėrvitjes, etj) kur humbisni kėtė rutinė tė lėvizjes sė zorrės sė trashė mund tė jetė njė shenjė paralajmėruese.
Shikoni dieten tuaj dhe zakonet e hidratimit. Sigurohuni qė konsumimi i fibrave nė dietėn tuaj ėshtė e pėrshtatshme - rreth 30-38 gramė nė ditė pėr meshkujt dhe 21-25 gramė nė ditė pėr gratė. Nėse vazhdoni tė pėrjetoni probleme, kėrkoni kėshilla nga njė dietolog ose mjek.9. Humbje e shpejtė e flokėve
Humbja e flokėve ėshtė njė proces normal; ajo ndikohet nga gjenet dhe, nė njė masė mė tė vogėl nga mėnyra juaj e jetesės. Megjithatė, humbja e flokėve ėshtė - nė shumicėn e rasteve - njė dukuri graduale. Humbja e shpejtė dhe e papritur e flokėve duhet tė shihet dhe kontrollohet, pasi mund tė ketė njė shkak mjekėsor tė rėndėsishėm.
Siē u tha, humbja graduale e flokėve zakonisht ėshtė normale dhe e padėmshme. Nėse ju duket se po i humbni flokėt nė njė ritėm tė shpejtė, konsultohuni me mjekun tuaj pėr tė pėrjashtuar ndonjė shkak tjetėr mjekėsor.10. Ngėrēe muskujsh
Mangėsitė ushqyese dhe mbingarkesat e muskujve janė, deri tani, arsyet mė tė zakonshme pėr ngėrēet nė muskuj. Shkaqe tė tjera tė ngėrēeve tė muskujve pėrfshijnė stilin e jetesės joaktive, furnizimin e pamjaftueshėm me gjak ose tensionimin.
Sė pari, sigurohuni qė tė jeni duke pirė shumė ujė gjatė gjithė ditės. Hani njė dietė tė ekuilibruar dhe angazhohuni nė njė aktivitet tė moderuar fizik. Konsultohuni me njė mjek nėse keni shqetėsime tė rėnda, ėnjtje ose skuqje tė lėkurės ose simptoma tė tjera.11. Luhatje nė peshė
Shumica prej nesh shtojnė disa kilogramė teksa plaken, pėrpiqen ta humbasin kėtė peshė, pastaj e fitojnė pėrsėri. Ky ėshtė njė nėn produkt i natyrshėm i njė metabolizmi te ngadalėsuar. Megjithatė, shtimi i peshės ose humbja e tepėrt e saj mund tė jetė njė shenjė e njė gjendjeje tė rėndė mjekėsore.
Ju do tė vini re fitimin e papritur ose humbjen e peshės. Fitimi/humbja e shpejtė e peshės ėshtė njė gjendje mjekėsore qė nuk duhet tė anashkalohet, pasi kjo mund tė jetė tregues i njė gjendjeje tė rėndė shėndetėsore. Merrni mendimin profesional tė mjekut.