Rreth dy vjeē e gjysmė fėmija i pėrgjigjet gjithēkaje dhe tė gjithėve me njė "jo" tė thatė, refuzon tė bindet, kundėrshton tė rriturit dhe reagon nė mėnyrė kryeneēe qoftė dhe me kėrkesat mė tė thjeshta. Njė sjellje kjo qė mund tė irritojė dhe prindin mė tė duruar.
Shkaqet
"Jo-ja" pėrfaqėson njė etapė shumė tė rėndėsishėm nė evoluimin psikologjik tė ēdo fėmije. Duke e shqiptuar, fėmija dėshiron tė nėnvizojė individualitetin e tij. Ndjen kėsisoj nevojė pėr tė konfirmuar autonominė e tij, tė dallohet nga tė tjerėt.
Kjo fazė mund tė konsiderohet faza pasaardhėse e fazės sė Unit, qė zhvillohet rreth moshės dy vjeēare, kur fėmija fillon tė flasė pėr veten, qė tregon se tashmė ėshtė koshient pėr identitetin e tij.
Veēanėrisht, fėmija fillon tė perceptojė nevojėn pėr t'u shkėputur nga nėna, me tė cilėn ka qenė shume e lidhur deri nė atė moment tė jetės sė tij. Tani fėmija ka nevojė pėr njė shkėputje tė vogėl. Kėsisoj s'ka pėrse tė duket e ēuditshme, nėse jo-tė mė tė shprehura janė ato drejtuar asaj.
Si tė silleni
Prindėrit duhet tė pajisen me dashuri dhe durim. Ėshtė e rėndėsishme, qė t'u shpjegojė fėmijės arsyet e zgjedhjeve tė tyre nė mėnyrė qė pėr fėmijėn tė jenė sa mė tė pranueshme. Nga ana tjetėr, ėshtė e rėndėsishme qė ata tė mos kenė "jo" tė prera, duke mos u tronditur kėsisoj nė vendimet e tyre.
Ajo qė ėshtė e rėndėsishme ėshtė fakti se fėmija nė pesė vitet e para tė jetės ka nevojė pėr pika referimi tė sakta, tė cilat i caktojnė atij Iimite, rregulla qė e bėjnė atė tė kuptojnė se deri ku mund tė shkojė.
Prindėrit duhet tė kufizojnė sa mė shumė "jo"-tė e fėmijės kundra urdhrave tė dhėna. P.sh. nė vend qė t'i ndaloni fėmijės t'i afrohet shkallėve, dritareve, sobės, duhet nė radhė tė parė tė rioganizoni apriori hapėsirėn e shtėpisė, duke i lejuar kėsisoj fėmijės tė shėtisė lirshėm nėpėr shtėpi, pa i thėnė vazhdimisht "kujdes, mos, jo aty" e tė tjera si kėto.