"Gjithcka ėshtė energji" ėshtė njė nga aksiomat kryesore tė shkencės dhe qeniet njerėzore nuk janė tė huaj me transformimet e energjisė.
Njė studim interesant ėshtė kryer nė Universitetin e Bielefeld, Gjermani, e cila tregon se bimėt mund tė thithin energji nga bimė tė tjera. Olivia Bader-Lee, mjeke dhe terapiste, e ka ndjekur me imtėsi kėtė hetim.
Shkenca qė studion sjelljen e energjisė nė qeniet e gjalla quhet bioenergjitikė.
Ky hulumtim ėshtė kryer tek algat, nė mėnyrė specifike nė llojin e quajtur Chlamydomonas reinhardtii. Gjatė studimiut u zbulua se pėrveē fotosintezės, ato kanė njė burim alternativ tė energjisė, i cili ka si funksion absorbimin e energjisė nga algat e tjera. Nėn drejtimin e kėtij hulumtimi ėshtė edhe biologu gjerman Olaf Kruse dhe gjetjet e tij u raportuan nė Naturesite.com.
Sipas Bader-Lee, trupat tanė janė si sfungjerėt, thithin energjinė qė ėshtė rreth nesh. "Kjo ėshtė arsyeja pse ka disa njerėz ndihen tė parehatshėm, kur ata janė nė njė grup tė caktuar me njė pėrzierje tė energjisė dhe emocioneve".
"Trupi i njeriut ėshtė shumė i ngjashėm me njė bimė, thith energjinė e nevojshme pėr tė ushqyer gjendjen tuaj emocionale dhe mund t'i japė energji qelizave dhe tė rritė sasinė e kortizolit, pėr tė ushqyer qelizat nė varėsi tė nevojės emocionale," vazhdoi Bader-Lee.
Kjo ėshtė arsyeja pse shumė njerėz mund tė ndryshojnė humorin e tyre e cila ēon nė tė qenit nervoz, i stresuar, i zemėruar, nė ankth, i trishtuar, por edhe i lumtur, optimist dhe i buzėqeshur.
Bader-Lee thotė se gjatė shekujve, njeriu e ka humbur lidhjen me natyrėn, nė tė cilin shkėmbimi i energjisė mund tė sjellė pėrfitime tė mėdha pėr njerėzimin.
Nė fund tė fundit, shpirti ėshtė energji dhe ajo qė ne e quajmė "mbinatyrore" nuk ėshtė asgjė mė shumė se manifestimi i energjive tė ndryshme nė botė. Kjo ka qenė e njohur nė kulturat e lashta nga ēdo kontinent, por shkenca ka vendosur ta injorojė atė dhe vetėm pak shkencėtarė guxojnė tė flasin pėr kėtė ēėshtje, nga frika e kritikės dhe refuzimit nga ana e komunitetit shkencor.