Disa tė dhėna tė rėndėsishme pėr Amerikėn dhe historinė e saj

A e dini se kush ėshtė "dajė Semi"? Pse Partia Demokratike dhe ajo Republikane nė SHBA morėn simbole kafshėsh? Kush nga presidentėt ishte xhelat? Cili zotėronte njė bar? Cila ėshtė puna mė vdekjeprurėse e vendit dhe shumė fakte tė tjera rreth kulturės dhe historisė amerikane?

Fraza "Dajė Sem" ėshtė njohur zyrtarisht nga Kongresi Amerikan si njė simbol i Shteteve tė Bashkuara nė vitin 1961, por historia e tij i ka rrėnjėt gati dy shekuj mė parė.

Gjatė Luftės nė 1812 kundėr Britanisė, qeveria zgjodhi si furnizues tė ushqimit tė ushtrisė, Samuel Wilson, njė kasap New York.

Wilson e dėrgonte mallin e tij nė fuēi druri ku ndodhej mbishkrimi SHBA. Ushtarėt duke e ditur se mishi vinte nga Samuel Wilson, filluan ta thėrrisnin atė "Dajė Semi", duke komentuar sa herė vinte ushqimi: "Erdhėn pakot e dajė Semit".

Nė vitet qė pasuan, karikaturistėt filluan tė shtrembėrojnė imazhin e personazhit origjinal, dhe sot "Dajė Semi" njihet nė tė gjithė botėn pėr posterin e rekrutimit tė James Montgomery Flagg nė vitin 1917, por fytyra e kasapit ėshtė ende e njohur nga statuja qė Xhaxha Sam ka nė Masaēusets, vendlindjen e tij.

Gomari i Partisė Demokratike dhe elefanti i Partisė Republikane kanė qenė nė skenėn politike qė nga shekulli 19.

Origjina e gomarit tė Demokratėve i ka gjurmėt e para qė nga viti 1828 i fushatės presidenciale tė Andrew Jackson. Gjatė garės, kundėrshtarėt e Jackson e quanin atė "jackass" (gomar). Megjithatė nė vend qė ta refuzonte etiketimin, Jackson, heroi i luftės sė vitit 1812 qė mė vonė shėrbeu nė Dhomėn e Pėrfaqėsuesve dhe Senatit amerikan, ishte i kėnaqur me kėtė emėr dhe pėrfshiu imazhin e kėsaj kafshe nė posterėt e fushatės sė tij. Jakscon e mposhti presidentin nė detyrė John Quincy Adams dhe shėrbeu si presidenti i parė demokrat nė Amerikė.

Nė vitin 1870, karikaturisti me ndikim politik Thomas Nast ndihmoi popullarizimin e gomarit si simbol i Partisė Demokratike.

Partia Republikane u formua nė vitin 1854 dhe 6 vjet mė vonė Abraham Lincoln u bė anėtari i parė i zgjedhur i Shtėpisė sė Bardhė. Njė imazh i njė elefanti u shfaq si simbol i Republikanėve nė njė karikaturė politike dhe njė ilustrim nė njė gazetė gjatė Luftės Civile.

Elefanti nuk u bė simbol i Partisė Republikane deri kur Thomas Nast qė ėshtė konsideruar babai i karikaturave politike moderne, e pėrdori atė nė njė karikaturė pėr gazetėn Harper. E titulluar "Paniku i mandatit tė tretė", vizatimi i Nast u pėrqesh nga New York Herald, qė ishte kritike ndaj mandatit tė tretė tė Presidentit Ulysses Grant dhe portretizua grupet e interesit si kafshė e ndryshme, pėrfshi dhe njė elefant me etiketėn "vota republikane".

Nast e pėrdori elefantin pėr tė pėrfaqėsuar republikanėt nė karikaturat e tjera gjatė vitit 1870.

"Arush pelushi" ėshtė sajuar kur Theodore "Teddy" Roosevelt (1858-1919) njė ditė kishte refuzuar ta vriste njė kėlysh tė vogėl ariu. Kjo ngjarje qė ishte raportuar nė lajme, e kishte frymėzuar njė prodhues lodrash pėr fėmijė pėr ta dizajnuar dhe prodhuar arush pelushin.

Flamuri i parė Amerikan ishte pak mė ndryshe nga ai i sotmi. Ai kishte 13 yje nė vend tė 50 sa ka sot. Yjet kanė qenė tė dizajnuara nė qoshe nė njė rreth, i cili paraqiste barazinė e shteteve. Ky flamur ishte projektuar nga Betsy Ross gjatė Revolucionit Amerikan.

Marihuana nuk kanė qenė gjithmonė njė kulture bujqėsore e paligjshme. Nė vitet 1800, nė Kentaki marihuana ishte njė kulturė bujqėsore qė kultivohej me tė madhe.

Nė atė kohė marihuana nuk ėshtė pėrdorur pėr pirje (tymosje), por pėr fijet e saj, tė quajtura kėrp, tė cilat janė pėrdorur nė anije, pėr litar, spango, letėr dhe kanavacė. Kjo kulturė bujqėsore ėshtė kultivuar edhe nga vet George Washingtoni.

Gjatė luftės nė Vietnam kanė humbur jetėn 58.152 ushtarė amerikanė, prej tyre 667 e kanė pasur mbiemrin "Smith", 557 mbiemrin "Johnson" dhe 406 mbiemrin "William".

Zgjedhjet presidenciale Amerikane gjithmonė janė mbajtur nė njė tė martė, nė Nėntor, pėr shkak tė motit, korrjeve dhe riteve fetare.

Nė kohėt kur votuesit udhėtonin me kuaj pėr nė vendvotime, e marta ishte njė ditė ideale pėr shkak se njerėzit tė dielėn kryenin ritet fetare, tė hėnėn kalėronin deri nė qendrėn e qarkut tė tyre dhe votonin tė martėn dhe tė gjitha kėto punė kryheshin para tė mėrkurės qė ishte ditė tregu.

Nėntori ishte i pėrshtatshėm sepse nė kėtė muaj pėrfundonin punėt bujqėsore vjetore dhe ende moti ishte ende i mirė pėr tė udhėtuar me kuaj dhe karrocė.

Flamuri aktual i SHBA-sė me 50 yje u dizajnua nga njė 17 vjeēar si pjesė e njė projekti shkolle nė vitin 1958. Ai mori notėn B-.

Ka mjaftueshėm ujė nė Liqenin Superior sa pėr tė mbuluar tė gjithė tokėn e Amerikės sė Veriut dhe Jugut me njė lartėsi 30 centimetra.

Nė Amerikė prodhohet aq shumė picė nė ditė sa pėr tė mbuluar 404 mijė metra katrorė.

Forca mė e madhe ajrore nė botė janė Forcat Ajrore Amerikane. Nė vend tė dytė qėndrojnė pėrsėri Marina Amerikane dhe Trupat Amerikanė tė kombinuar sė bashku.

3 nga 5 lumenjtė mė tė vjetėr nė botė rrjedhin nė Amerikė. Ato janė nga qindra milionė vjet tė vjetėr.

Statistikisht, puna mė vdekjeprurėse nė Amerikė ėshtė... tė jesh president. Nga 44 persona qė kanė mbajtur postin, 4 janė vrarė nė krye tė detyrės.

I vetmi president amerikan qė kishte njė patentė dhe njė bar ishte Abraham Lincoln. Patenta e tij vlente pėr njė pajisje qė hiqte anijet nga rėra kur ngecnin. Ndėrsa lokali i tij ishte njė dėshtim i keq.

I vetmi president ekzekutues ishte Grover Cleveland. Si shefi i Erie County nė Nju Jork ai vari njė vrasės.

Njė nė 10 amerikanė mund tė jetė i afėrm gjaku me njė nga 102 pelegrinėt qė mbėrritėn ne bordin Mayflower nė vitin 1620. Por ende besohet se kėto janė mite pėr ditėn e Falėnderimeve.

1 nė 3 amerikanė i kanė gjurmėt e gishtave nė dosjet e FBI-sė.

Sipas Indeksit Botėror tė Dhurimit, amerikanėt janė njerėzit qė kanė mė shumė gjasa tė ndihmojnė njė tė huaj.

Mė shumė se 69% e zjarrfikėsve nė Amerikė janė vullnetarė.