Vetitė dhe pėrfitimet nė shėndet tė Tartufit. Ku mund ta gjejmė atė?

Tartufi , i njohur mė shpesh nė dy lloje i bardhė dhe i zi, ka nė fakt shumė lloje gjinish Tuber me vlera shumė interesante ushqyese.

Por ēfarė ėshtė Tartufi? Tartufi nuk ėshtė asgjė mė shumė se njė lloj kėrpudhe (gjinia zhardhok) qė i prodhojnė frutat e tyre nėn tokė.

Kėrpudhat normale qė ne njohim dhe blejmė nė fakt janė vetėm rezultat i tė gjithė organizmit, qė miceli (pjesa nėntokėsore) nxjerr tė lėshojnė spore.

Nė rastin e Tartufit ēdo gjė ndodh nėn tokė, nė njė marrėdhėnie simbiotike me pemė tė veēanta (kryesisht lisit).

Ai lėshon njė aromė tė fortė dhe tė vazhdueshme qė tėrheq njerėzit dhe kafshėt pėr tė gėrmuar dhe mė pas ndihmojnė nė pėrhapjen e sporeve.

Vlera e Tartufit mund tė kapė ēmime mjaft tė larta dhe nuk pėrdoret nga konsumatorė tė zakonshėm. Jo pa qėllim ėshtė quajtur diamant i kuzhinės: pasi ėshtė konsideruar zyrtarisht ushqimi mė i shtrenjtė nė botė.

Ēfarė qėndron pėrtej aromės sė pagabueshme dhe ēmimeve tė larta?

Duket se Tartufi, me shumėlloshmėrinė e tij, ndihmon tretjen dhe ėshtė nė gjendje, qė me gamėn e gjerė tė vajrave aromatike, tė prodhojė efekte tė forta antioksiduese dhe elasticizuese pėr indet.

Ai ėshtė njė burim i shkėlqyer i magnezit dhe kalciumit, me yndyrė tė ulėt dhe pėrmbajtje shumė tė lartė tė proteinave, shumė mė e lartė se ajo e mishit dhe bėhet fjalė pėr proteina me cilėsi tė lartė.

Me pėrjashtim tė vitaminės C me efektet e saj antioksidante, Tartufi ėshtė i varfėr me vitamina, ndėrsa vargu i mineraleve ėshtė zgjeruar disi. Duket sikur nuk janė vetėm zėrat apo legjendat urbane, tė cilat i atribuojnė Tartufit veti afrodisiake. Tek Tartufi janė tė pėrfshira substanca tė ndryshme (veēanėrisht acide yndyrore) tė ngjashme me ushqime tė tjera qė konsiderohen afrodisiake. Studimet mė serioze kanė treguar se substancat e pėrfshira nė lloje tė caktuara tė Tartufit janė nė gjendje pėr tė luftuar disa forma turmorale falė vetive tė tyre tė forta antioksiduese.

Tartufi ėshtė parė qė ėshtė nė gjendje pėr tė ulur nivelin e citotoksicitetit e disa substancave kancerogjene, pėr tė parandaluar oksidimin e hekurit dhe, sidomos, pėr tė nxitur prodhimin e njė hormoni tė rėndėsishėm nė parandalimin e kancerit tė trurit dhe te kancerit tė gjirit. Vaji i Tartufit ka rezultuar, gjithmonė ai i vėrteti dhe jo i falsifikuar kimikisht, njė zgjidhje e shkėlqyer nė kėtė drejtim.

Tartufėt mė tė mirė nė botė vijnė nga Italia, e ndjekur nga Franca: Piemonte, Umbria, Toscana, Campania tė cilat kryesojnė listat e rajoneve mė tė pasura. Siē u tha, Tartufėt rriten nė simbiozė me specie tė veēanta pemėsh, nė toka jo domosdoshmėrisht tė pasura me humus, por dhe nė toka tė bardha.

Disa lloje tė kafshėve janė tė babėzitura dhe tė ndjeshme ndaj parfumit tė Tartufit edhe kur ajo ėshtė nėn tokė. Qentė e trajnuar dhe derrat janė kafshėt qė pėrdor kryesisht njeriu, por edhe lepujt, derrat e egėr, minjtė, drerin dhe dhelprat. Ndryshe nga qentė, qė tė trajnuar siē duhet nuk do ta hanin tartufin, derri ėshtė i babėzitur dhe ėshtė e vėshtirė pėr ta kontrolluar.

Pėr tė shkuar tek tartufi keni nevojė tė ndiqni disa kurse, pėr tė mos humbur energji, para dhe kohė, dhe tė mėsoni metodat kėrkimore pėr gjetjen dhe mbledhjen e tij. Dhe thelbėsore ėshtė qė tė keni njė qen dhe tė trajnoni dhe atė.