Nė studimet e kafshėve tė qumėshtit, kur lopėve shtatzėna i ėshtė dhėnė mė shumė se ekuivalenti i tre gotave tė pėrditshme, viēat e tyre kanė lindur mė tė vogėl. Shumė kafeinė gjithashtu zvogėlon rrjedhjen e gjakut nė placentė, qė do tė thotė se tė vegjėlit nuk do tė marrin oksigjenin e mjaftueshėm apo lėndėt ushqyese.
Njė studim i ri nė San Francisko i 1.000 grave nė tremujorin e parė tė shtatėzanisė ka treguar njė dyfishim tė deshtimeve nė 200 mg kafeinė nė ditė. Kjo ėshtė sasia e kafeinės qė ndodhet ne dy filxhane kafe apo 5 kanaēe e kokakola. Gratė qė pinin 200 mg kafeinė nė ditė kishin njė pėrqindjė dėshtimi prej 25 pėrqind; ata qė pinė 100 mg nė ditė kishin njė pėrqindjė dėshtimi prej 15 pėrqind, dhe pėr ata qė nuk pinin kafeinė pėrqindja e dėshtimit ishte vetėm 12 pėrqind.
Bazuar nė kėto tė dhėna tė reja, rekomandohet jo mė shumė se njė filxhan kafe tė vogėl, ose nje kanaēe tė produkteve me kafeinė nė ditė. (Ky ėshtė totali, kėshtu qė ju duhet tė shmangni burime tė shumta tė kafeinės nė tė njėjtėn ditė.) Pėrveē kėsaj, shmanguni konsumimit tė pijeve energjike dhe produkteve tė tjera qė pėrmbajnė sasi tė mėdha tė kafeinės.