Prej kohėsh, shkencėtarėt e dijnė se mungesa e vitaminės D ēon nė sėmundje tė kockave si rakitizmi. Por tani ata kanė gjetur edhe lidhjen midis nivelit tė ulėt tė vitaminės D dhe njė numėr sėmundjesh, pėrfshi kancerin. Trupi e njeriut krijon vitaminė D nėpėrmjet kontaktit me rrezet e diellit, por megjithatė, rajonet me diell mė tė shumtė si Afrika, Azia e Lindja e Mesme kanė rastet mė tė shumta tė njerėzve me mungesė tė vitaminės D. Kjo tregon se nė pėrftimin e kėsaj vitamine luajnė rol edhe faktorė tė tjerė.
Shėndeti i kockave varet nga vitamina D, thotė eksperti Ambrish Mithal i shoqatės indiane tė kockave dhe kėrkimeve minerare.
Vitamina D ėshtė substancė qė thith kalciumin nė trup dhe ndihmon atė qė tė shpėrndahet nė kocka. Prandaj mungesa e kėsaj vitamine rezulton nė dobėsimin e kockave qė pa kalcium bėhen tė buta dhe mund tė deformohen e thyen lehtė.
Marrja e mjaftueshme e vitaminės D nuk ėshtė e vėshtirė. Burimet kryesore tė kėsaj vitamine janė Dielli. Trupi krijon vitaminė D nėn ndikimin e rrezeve ultra vjollce. Pra vitamina D prodhohet nė lėkurė.
Por disa prej rajoneve tė botės qė mbulohen mė shumė nga Dielli kanė njerėz me nivelet mė tė ulta tė vitaminės D. Kėshtu thuhet nė njė raport tė shoqatės ndėrkombėtare tė osteoporosės. Doktor Mithal ėshtė bashkėautor i studimit.
Mungesa e vitaminės D ėshtė fenomen global. Por mė shumė nga kjo mungesė preken njerėzit nė Azinė jugore si India ose nė Lindjen e Mesme si Libani. Sipas studimeve nė kėto rajone, afro 80% e popullsisė sė qyteteve ka mungesė tė theksuar tė vitaminės D.
Faktorėt qė ndikojnė nė kėtė mangėsi, thotė doktor Mithal, janė pigmenti e lėkurės, mė pak veprimtari nė natyrė dhe veshjet e shumta qė mbulojnė lėkurėn.
Ndėrsa doktor Michael Holik pranė qėndrės mjekėsore tė universitetit tė Bostonit, thotė se personat me lėkurė tė zeshkėt kryesisht kanė nivele mė tė ulta tė vitaminės D sesa njerėzit me lėkurė mė tė bardhė dhe kur ata banojnė nė tė njėjtin vende a zonė gjeografike.
Arsyeja kryesore ėshtė se melanina, qė mbron lėkurėn nga rrezet e tepėrta tė diellit, parandalon edhe prodhimin e vitaminės D. Dihet se zezakėt kanė nevojė tė qėndrojnė nė diell 5 herė mė gjatė sesa tė bardhėt qė lėkura e tyre tė prodhojė tė njėjtėn sasi vitamine D.
Njerėzit nė Lindjen e Mesme, thonė ekspertėt, gjithashtu janė tė prirur tė mbajnė veshje qė mbulojnė cdo pjesė tė trupit dhe kėshtu rrezet e diellit nuk arrijnė tė bien nė kontakt me lėkurėn. Po ashtu edhe gratė kudo, edhe nėse vishen lehtė, pėrdorin shumė kremėra duke bllokuar depėrtimin e rrezeve tė diellit nė lėkurė. Kjo ėshtė njė nga arsyet, thonė ata, qė gratė nė pėrgjithėsi kanė nivele vitamine D mė tė ulta sesa burrat.
Studimet e kohėve tė fundit tregojnė se mungesa e vitaminės D mund tė bėhet shkak pėr shumė sėmundje tė rrezikėshme, sesa mendohej mė parė. Ndėr kėto sėmundje studimi pėrfshin diabetin e tipit 1, sklerozėn e shumėfishtė, reumatizmėn, dhe sėmundje infektive si tuberkulozi e gripi.
Vitamia D kur ėshtė e mjaftueshme nė organizėm pakėson rrezikun e goditjeve nė zemėr, e tru dhe mbi tė gjitha pakėson rrezikun e prekjes nga kanceri. Por edhe dielli i tepėrt mund tė shtojė rrezikun e prekjes nga kanceri nė lėkurė. Ekspertėt thonė se nė kėtė rast njeriu duhet tė bėjė kompromis duke qėndruar nė diell nė kohė tė caktuar. Ata rekomandojnė qė pėr tri javėt e para njerėzit duhet tė qėndrojnė drejtpėrdrejt nė diell pėr 10 minutat derisa lėkura tė fitojė aftėsinė pėr tė prodhuar vitaminė D.
0682885032
0682885032
ntopalli@perspekti.com
www.facebook.com/perspekti/