Misteret e mėdha tė mendjes

Shumica e gjėrave qė nuk kuptojmė nga qenia jonė njerėzore ėshtė nė kokėn tonė. Trurin ėshtė njė organ i pashpjegueshėm, siē janė pyetjet e vėrteta tė jetės dhe vdekjes, vetėdijes, gjumit dhe shumė mė tepėr.

1. Ndėrgjegjja

Kur zgjohemi nė mėngjes e dimė qė dielli ngjitet, dėgjoni zogjtė qė cicėrijnė, dhe ndjeni flladin e freskėt tė mėngjesit. Me fjalė tė tjera je i ndėrgjegjshėm. Kjo temė ka qenė e pllakosur nė komunitetin shkencor qė nga lashtėsia. Ajo qė mė sė shumti ka kėrkuar shpjegim ka qenė mėnyra se si truri jonė rritet nga eksperiencat subjektive.

2. Ngrirje e thellė

Tė jetuarit pėrgjithmonė nuk mund tė jetė realitet. Por njė fushė pioniere e quajtur "cryonics" mund t'i japė njerėzve dy jetė. Disa qendra nė SHBA, i fusin organet e njeriut pas vdekjes nė vaska me akull e nitrogjen tė lėngėt nė temperaturė nėn 320 gradė. Ideja ėshtė qė njė person i cili vdes nga njė sėmundje e pashėrueshme do tė mund tė ringjallet nė tė ardhmen kur tė jetė gjetur kura e duhur.

3. Misteri i vdekjes

Tė jetuarit pėrgjithmonė ėshtė vetėm nė Hollywood. Por pse plaken njerėzit? Kur lindim trupi ka disa mekanizma qė luftojnė sėmundjet e lėndimet, qė ju bėn tė mendoni se ky ėshtė njė proces qė duhet tė vazhdojė gjithnjė. Por kur plakemi, mekanizmat e riparimit dalin jashtė forme. Plakja ėshtė pjesė e gjeneve humane.

4. Natyra dhe tė ushqyerit

Nė njė betejė tė stėrgjatė qė nėse mendimet tona dhe personalitetet janė tė kontrolluara nga genet apo mjedisi, shkencėtarėt po ndėrtojnė prova qė mund tė mos jetė asnjėra, por edhe mund tė jenė njėkohėsisht tė dyja.

5. Lėvizja e trurit

E qeshura ėshtė njė nga sjelljet njerėzore mė pak tė kuptuara. Shkencėtarėt kanė zbuluar se gjatė qeshjes, tre pjesė tė trurin ndriēohen. Njė pjesė mendimi qė tė ndihmon tė kuptosh shakanė, njė zonė qė tregon lėvizjen e muskujve dhe njė pjesė emocionale qė prek ndjenjat.

6. Kujtesa

Disa eksperienca janė tė vėshtira pėr t'u harruar, si ndoshta puthja e parė. Por si arrin truri t'i mbajė mend kėto sekuenca tė jetės? Duke pėrdorur teknikat e imazhit tė trurit, shkencėtarėt po zbulojnė mekanizmin pėrgjegjės pėr krijimin dhe ruajtjen e kujtimeve. Ėshtė "hippocampus", zona qė vepron si kuti memorieje.

7. Misioni i kontrollit

E ashtuquajtura ora biologjike e trurit, programin trupin pėr tė ndjekur misionet nė njė ritėm prej 24 orėsh. Efekti mė evident i ritmit kirkadian ėshtė cikli gjumė-zgjim, por ora biologjike gjithashtu ndikon nė tretjen e ushqimit, temperaturėn e trupit, tensionin e gjakut, dhe prodhimin e hormoneve.

8. Ndjenjat fantazmė

Ėshtė vlerėsuar se rreth 80% e ndjesisė sė gjymtyrėve, pėrfshi ngrohtėsinė, kruarjen, presionin, dhimbjen vijnė nga "gjymtyrėt e zhdukura". Njerėzit qė e pėrjetojnė kėtė fenomen njihet si "gjymtyra fantazmė", tė ndjesh sikur gjymtyrė jo reale tė jenė pjesė e trupit tėnd.

9. Mbyllja e syve

Ēdo lloj kafshe apo gjallese e bėn njė gjė tė tillė. Ėshtė kaq thelbėsore pėr njeriun. Ne shpenzojmė mė shumė se ¼ e jetės sonė nė gjumė. Megjithatė arsyet themelore pėr nevojėn pėr gjumė nuk janė ende plotėsisht tė zgjidhura.

10. Ėndrrat e bukura

Nėse do tė pyesėsh 10 persona se nga se bėhen ėndrrat, ndoshta tė 10 do tė tė jepnin pėrgjigje tė ndryshme. Kjo ėshtė arsyeja qė shkencėtarėt janė ende nė pėrpjekje tė zbulimit tė kėtij misteri. Ndoshta ėndrrat ndodhi nga trafikimi e stimulimi i sinapseve qė ndodhen mes qelizave tė trurit. Njė teori tjetėr thotė se janė emocionet e detyrat pėr tė cilat njerėzit nuk kanė arritur tė kujdesen gjatė ditės.