Metodat e kėrkimit shkencor nė Psikologji.

Metodologjia e kėrkimit shkencor ėshtė njė pjesė e rėndėsishme e psikologjisė.

Metodat mė tė rėndėsishme qė pvrdoren nė shumicėn e degėve tė psikologjisė janė: vėzhgimi natyror, intervistimi, anketimi, testimi, studimi i rastit dhe eksperimenti.

Teknikė studimore e cila bazohet nė principin e "pasivitetit" dhe shėrben pėr tė regjistruar informacione pėr subjekte nė mjedisin e tyre normal. Dobėsia e kėsaj teknike konsiston nė faktin se studiuesit mund tė influencojnė mjedisin nė tė cilin ndodhen dhe si rrjedhojė vetė sjelljet pėr tė cilat kryhet studimi.

Nė intervistė subjekti bashkėvepron me psikologun duke iu pėrgjigjur pyetjeve verbale. Intervistimi ndėrtohet nė mėnyrė tė atillė qė tė merret informacion mbi njė subjekt si prej sjelljeve tė tij ashtu edhe prej pėrgjigjeve qė jepen ndaj pyetjeve. Intervistat mund tė jenė tė strukturuara, tė pastrukturuara ose pjesėrisht tė strukturuara.

Metodė studimore e cila lejon vjeljen e njė informacioni tė gjėrė pėr njė kohė relativisht tė shkurtėr. Karakterizohet nga pyetje tė shkurtra dhe tė shkruara, tė cilave zakonisht njeriu mund t'iu pėrgjigjet shkurt. Njė anketim i rėndėsishėm qė zhvillohet nė ēdo dhjetė vjet nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės ėshtė ai pėr regjistrimin e popullsisė. Studimi i bazar nė anketim merr pėrgjigje tė shkruara tepėr shpejt. Por, njė dobėsi e anketimit ėshtė se pėrgjigjet mund tė mos jenė plotėsisht tė ndershme. Megjithatė anketimi ėshtė njė mjet shkencor popullor nė shkencat sociale dhe nė shkencat e sjelljes.