Psikologjia.

Psikologjia ėshtė studimi shkencor i mendjes dhe sjelljes.

Psikologjia ėshtė studimi shkencor i mendjes dhe sjelljes. Objekti studimor themeltar i saj ėshtė tė kuptuarit e individit dhe tė grupit, nėpėrmjet pėrcaktimit tė rregullave dhe normave tė cilat variojnė nga kategorizimet e pėrgjithshme tek individualiteti.

Drejtimi shkencor nė studimin e sjelljes ėshtė njė karakteristikė e rėndėsishme e psikologjisė. Kėshtu si shkencė, psikologjia ka qėllime dhe metoda shkencore tė pėrbashkėta me shkenca tė tjera si p.sh., me biologjinė, kiminė, sociologjinė dhe antropologjinė.

Fjala Psikologji pėr herė tė parė ėshtė paraqitur nė Angli mė 1693 por nuk ėshtė pėrdorur dhe nuk ėshtė kuptuar njė kohė tė gjatė deri nė vitet 1800. Ėshtė sinonim i pėrbėrė nga dy fjale greke "psiko" dhe "logos". Psiko nė origjinal nėnkupton frymėmarrje, por mė vone ėshtė nėnkuptuar si shpirt sepse frymėmarrja ėshtė i ndikuar shpirtit e cila ende nuk e ka lėshuar trupin.

Nė mitologjinė greke Psiko ka qene njė grua e cila ka qenė nė marrėdhėnie dashurie me perėndinė e dashurisė Erosin. Ai ishte dashnor i saj por kishte njė kusht ndaj saj qė mos t'ia shikonte fytyrėn e tij kurrė. Por nga kurioziteti Psikoja njė natė vendosi njė qiri pėr t'ia shikuar fytyrėn nė momentin kur e kupton Erosi atėherė e magjeps atė.

Pėr t'ia arritur ngadhėnjimit ėshtė dashur tė bej njė luftė te madhe me pėrplot rreziqe, por nė fund ajo ėshtė transformuar nė perėndeshė dhe iu ėshtė bashkangjitur Erosit nė parajsė. Psika simbolizon shpirtin njerėzor. Gjatė shekullit tė shtatėmbėdhjetė kuptimi i fjalės psiko ėshtė shndėrruar nė kuptimin e mendjes. Logos, njė fjalė tjetėr greke, nėnkupton shkencėn ose arsyen. Sipas rrugėve Greke psikologjia njė kuptim mbi arsyen ose mbi mendjen, ose si thuhet sot studimi mbi mendjen.