Veēoritė Artistike tė Migjenit.

Revolta e hapur, vuajtjet e thella, dhe optimizmi janė tipare karaktristike tė poezisė sė tij, e cila shquhet pėr konceptimin dhe sistemin origjinal tė figuracionit.

Pikėpamjet e reja politike e shoqėrore, konceptet e pėrpunuara mbi natyrėn e shoqėrisė, mbi njeriun dhe artin, krahas artit tė tij tė ri revolucionar, e bėjnė Migjenin figurėn mė tė madhe tė brezit tė ri tė viteve '30 dhe njė nga shkrimtarėt mė tė shquar shqiptarė. Me krijimtarinė e tij novatore letėrsia jonė kaloi pėrfundimisht nga romantizmi ne realizmin kritik. Migjeni si nė poezi edhe nė prozė pasqyroi me realizėm tė thellė shoqėrinė shqiptare tė kohės, jetėn e shtresave mė tė vogla tė qytetit dhe fshatit, iu kundėrvu deri nė mohim rendit nė fuqi, akuzoi fashizmin, stigmatizoi klerin, artin zyrtar dhe arriti tė japė njė tablo realiste tė viteve '30.

Nė krijimtarinė e tij, pėr herė tė parė pėrftohen figura dhe portrete tė plota e shumė tė fuqishme tė malėsorit e punėtorit, tė gruas shqiptare e cila ishte viktimė e njė shfrytėzimi tė dyfishtė.

Revolta e hapur, vuajtjet e thella, dhe optimizmi janė tipare karaktristike tė poezisė sė tij, e cila shquhet pėr konceptimin dhe sistemin origjinal tė figuracionit. Kurse nė prozė ai u shfaq si mjeshtėr i portretizmit dhe i dhėnies sė psikologjisė sė tipave tė ndryshėm, qė pėrfaqėsojnė shtresa e klasa tė ndryshme. Si nė poezi dhe nė prozė, ai solli njė satirė shoqėrore e politike tė fuqishme. Nė poezi ai trajtoi vjershėn dhe poemėn pa subjekt me varg tė lirė, qė shquhet pėr mendimin sintezė dhe sistemin figurativ, ku dallohet antiteza, simboli dhe alegoria. Nė prozė ai lėvroi tregimin psikologjik, skicėn, prozėn satirike, qė shquhet pėr tipat, portretet, dialogun, monologun, ritmin e veprimit, mendimin energjik dhe gjuhėn e gjallė.