Bukėn tonė tė pėrditshme falna sot IV - Migjeni.

Pjesa e katėrt e novelės "Bukėn tonė tė pėrditshme falna sot" nga Migjeni.

Dhe mjeku erdhi. Njė burr i shtyem nė mot me ungjill nė dorė. Hyni tue shikue djathtas e majtas qė tė shofi kėnd. I doli e ama e Lilit. Lili ndėr shtresa ish bamė palmuē. Mjeku iu avit, nxori termomentrin t'ia vejė nėn sqetull. Por Lili, si duket u friksue nga termometri, ia nisi tė qamit dhe i shmangej mjekut. E ama u avit, e mori me tė mirė, e pėrkėdhelte, e puthte dhe sė fundi mezi ia vunė termometrin. Mandej mjeku e mori ta prek nėpėr trup fėmin. Gishtat e ftohta tė mjekut iu duken si thika Lilit.

Dridhej i tanė nga friga e mjekut, nga tė ftohtit, nga vuejtja dhe s'dinte se ē'bahej me tė. Veē kur e mbuluen dhe e lanė tė qetė ndėr ethet e tij, mori frymė thellė me tė tanė gjoksin. Mjeku i kish rrudhė buzėt dhe mendohej.

Shikonte pėrqark e nė parakalim ndėr sy tė tij pasqyroheshin plaēkat e njė shtėpie varfanjake. Dritore me xhama tė thyem e tė ngjitun me letėr, dy karriga jo tė sigurta, njė tavolinė e shtrembtė mbi njė qilim tė arnuem, nė qoshe fugerėt e ndėr qoshe tjera pėlhura merimangjash si trofejet e mshefuna tė mjerimit. Sė fundi, syt e mjekut u ndeshėn nė syt e grues, e cila e shikonte me frigė.

- Duhesh me u kujdesė shum pėr fėmin, pėrndryshe do ta humbish.

Shum kohė ka pasė zjarrmi tė madhe, - mezi iu kujtua mjekut me folė dhe mori tė shkruejė recetėn. Kur u nis me shkue, grueja e pyeti sa duhet t;i paguajė. Por ky i tha ti blejnė barnat me ato tė holla. Ajo ulet nė njė vend si e mpime, shikonte mjekun, i cili iu avite derės s'oborit nė shpinė mbrapa, dhe iu avulluan syt. Mbet ashtu njė kohė... Gjėmimi i Lilit e tėrhoq. Ngau te djali, u shtri pranė tij, zu ta rroki, ta pėrkėdheli me fjalė:

- Do shėndoshesh, moj nanė, do shndoshesh, pėllumb! Tash tė blen ty nana me hangėr tė gjitha tė mirat. Ēka don me tė ble?

Por Lilin, si shifet nė kėtė ēast, s'e interesonte asgja, veē gjėmonte, - dhe nuk iu pėrgjegj s'amės sė gėzueme nga mirsia e mjekut. E ajo u mendue, diēka si me e piskue pėr zemėr; mendoi se ndoshta mjeku s'i muer tė hollat nga se Lili ka me... "Jo, jo, - pėshprite, - ruejna zot!" Dhe me frigė e shikoi djalin, e mbuloi mirė dhe u ēue.

Sahati i kishės trokiti njė herė, ishte tre e gjysmė mbasdite tė vjeshtės sė dytė. Grueja u ēue me vrull, shkoi nė dhomė tė zjarrmit dhe nė sqoll nisi krizma e enve dhe e ujit. Mbasi u la mirė dhe u mshi, iu avit pasqyrės tė cilėn ia kish dhanė uha Lezja, gruaja e dhetė lekėve. Mori krem, e fėrkoi ftyrėn e njė erė e kandshme u pėrhap nėpėr dhomė. Nėpėr retė e pudrės grueja shikonte veten nė pasqyrė dhe kujdesej sa ma natyrshėm t'i skuqi buzėt. Jo jo, s'jam plakė! mendonte.

Ti je e bukur, moj dreq! - E kur burri s'ta ēon asnjė letėr, e ti me fėmi po vdes unit, besa ti je e marrė, - i tha Lezja. Dhe ia rregulloi punėn.

Lili i kish qitė kryet nga mbulesa dhe me sy xhixhillues shikonte t'amėn. Mezi e njofti. Kurr s'e ka pamė nanėn kaq bukur tė veshun e tė goditun. Kjo iu avit, e ēoi, e mbėshtjelli me jorgan dhe nė grykė, e mori nė dhomė tė zjarrmit. I shtroi pranė votrės dhe i tha tė rrijė urtė se ka me ardhė njė zotni nė dhomėn tjetėr. Lili shikonte t'amėn me admirim fminuer, gati ishte tė rrafi shplakat nga gėzimi. Por kur i foli kjo seriozisht pėr ardhjen e njė zotnis nė dhomėn tjetėr, ai s'bani za; si duket e kuptoi randsin e ēastit. U shtri ratė, u mbulue, u struk, u mblodh dyfish si krymbi dhe me sy tė mbyllun shifte nanėn aq bukur tė veshun e tė goditun. E e ama, mbasi kish mshie dhomėn dhe ndreq, aq sa mund t'u ndreqte, kish qėndrue nė mes tė dhomės nė mendim.

-Mos rri e vrame, se burrat s'kanė qejf ashtu me e pamė gruen, - e mėsonte Lezja. - Qeshu, fol, mos rri si qyqe. E nė rasė se tė pyet kush pse ēon kėso jete, ti thueji si tė duesh, mundesh me i thanė tė vėrtetėn, por thueja tue buzėqeshė. Mos gabo me tė shpėtue lot, se ai burr nuk tė kthehet ma kurr. Por qeshu, fol, ban lojna. Unė e dij, moj motėr, se ty m'at ēast tė plaset zemra, por ēka me bamė... pėr hatėr tė djalit qė e ke tė smundė... dhe jeta duhet jetue, te e mbramja, s'asht edhe njė punė e madhe! Tjerėt i bajnė kėto punė pėr qejf, e na i bajmė pėr hall, - i tha Lezja ma me za dhe tue ēue duert pėrpjetė nga zemėrimi qė duhet me i thanė kto fjalė qė t'ia mbushi mendjen pėr njė punė aq tė thjeshtė.

Tash ajo qėndron nė mes tė dhomės, e goditun pėr me pritė... Tė gjitha mendimet mallėngjyese dhe jomallėngjyese, fundojnė te kėshilla e Lezes: buzėqesh! Ajo iu avit pasqyrės, buzqeshi dhe i pėlqeu vetvetja. S'kish dijtė deri tash se ishte njė bukuri e mshefun.

Tingėlloi ora katėr. Grueja shikoi nėpėr dritore dhe qe: nė oborr po vjen i prituni. Ajo mblodhi fuqin, e nxori prej dikah njė buzėqeshje, e vendosi mbi fėtyrė tė vet dhe i duel para mikut tė pritun...

Posa hyni Kola nė rrugzėn ku e kish shtėpin, i nguli syt mu nė derė t'oborrit qė prej sė largu. Pau se bash nga dera e shtėpis doli njė zotni i huej, i panjoftun. Kolės diēka i ra nė krye. Si me i pasė shkrepė dikush pėr mur. Zotnia i panjoftun kaloi nė drejtim tė kundėrt tė rrugės, ngadalė, i qetė. E Kola e ngadalsoi hapin. Gjithfarė mendimesh si shigjeta ia pėrshkojshin trutė. Por asnjė mendim nuk ishte qetues, as nuk i fashite ndėrgjegjen e tij tė ēueme peshė nė dyshim. Me hap tė sigurt hyni nėpėr derė t'oborrit. Dyert e shtėpis, dritoret, nė vrullin e mendimeve tė hidhta, i lojshin para syve, iu dukeshin dyfish, shtrembet, gjithsesi. Praku i derės shkonte e vinte. Nė dritoren e dhomės sė zjarrmit pau njė grue shumė tė hieshme, dukej se numron tė holla. Thelltė, nė ndėrgjegjen e tij t'ersueme, vegoi njė rreze e vogėl shprese: ndoshta grueja e tij nuk banon ma kėt shtėpi! Do tė ketė dalė vetė, ose do ta ketė qit jashtė i zoti pėr mospagim qiraje. S'ka gja... Ma mirė njashtu... se njerzit e huej me ardhė tė grueja e tij, - mendonte Kola msheftas, tue e mshefė dhe nga vetvetja at mendim. Por sa kapėrceu prakun pau plaēkat tė cilat i ka lanė.

U zhduk ajo rreze e vogėl shprese. Si njė i plagosun randė, u ul nė karrige, disi u mblodh e shikimin e mbėrtheu pėrtokė. Po ajo grueja nė dritore? - mendonte. Para atij erdh grueja, e cila sė parit, me tė pamė tė shoqin, u hutue, u zbe. Kola ēoi kryet, nė gruen e dritores njofti gruen e vet.

Po, asht goditė pėr at zotnin, - mendoi. Uli prap kryet dhe shikimin prap e mbėrtheu pėrtokė, nė njė vrimė ndėr drrasė. Heshtje. E zemra donte t'i bėrtasė, t'ulėrijė si bisha sė cilės i kanė prishė strofullėn.

T'ulėrijė, por s'kish fuqi. I shkyem, i lodhun, i mjeruem rrinte ke karriga pa lėvizė. Grueja, kur e mblodhi veten, e pyeti:

-Kur ke ardhė?

-Tash..., - u pėrgjej shkurt pa drejtue kryet nga ajo.

-Lili asht shum i smundė, - i tha e shoqja.

Por ai vazhdoi tė shikojė pėrtokė vrimėn ndėr drrasa. Ishte njė vrimė shumė interesante!