Kėngėt e Milosaos - Kangjelji XXVIII - Jeronim De Rada

Vepra "Kėngėt e Milosaos - Kangjelji XXVIII" nga Jeronim De Rada

Kangjelji XXVIII

Ran kumbort e tamburini

e njė tremb ljesh e mundash

vet ce piksi mėma ime

ime motėr matėnej

me ndė krie njė sqep tė zi.

Trimit, ce t'i mir tė biljėn,

ajo e piksi pėr spėrvjer,

natėn ce tė gapnej

nj'ushtėr kur tė qėllėnej;

por s'e dij motėra ime.

Perandajna ajo, e harruam,

vetejui kuljtonej mėmėn,

kriepjugurosurėn

e te varri e pa njogur,

e me ljot ju mbjuani sit.

Si hroaz mbi shtrat e nuses

shpis i qeshėn mjezėdit

e se ndien e paroni

kurm e saj me ljesht e bukur.

Uljet afėr e ruata.

Formadhe mėma ime

pat bes me ushtėrėn

Arbėrit t'i ndihja;

e lja besa e pra vėdiq.

E kuljtova e, ka dukej

kopėshti, u prora e qajta.

Arat e skaljisėme

shi i but bunarenej.

Vernikokula me ljulje

e pėrflushur, si njė valle

ce uljet e mė pret nusen,

prit tė djellat me karpua.

Motra: - Triesa e shtruame,

throni afėr, moj vėlla,

via ljevrosu. Ashtu kopilj

mose ri ti heljemuar.

Milosao: - Motėra ime vogėlja,

pra ce shpin ti mė rėzove,

u tė shoh tė ljodhėtėz,

vetėmėz tė paruatur...

- Dhoks paft zoti ndėr qiell

cė na mori zonjėn mėm!...

Porsi ajo ce tė na rie

me ampni je tė na kuljtonj

ndo mos... - Ti fanėmir

mosė bėrė atė ce doj

ajo e mjelj, e fjejte natėn,

ndenjė ditėn tė peshtjeri,

si njė drit ce dhezjet

e shkeljqen njėra cė shuhet,

nė jeta mė doj tė jetėr.

Mua nj'e guaj me reshti mėmėn.

- Mėma pat shumė gadhi,

porsi ajo motėr e mjelj,

me peshtjėr e vapehtėz,

i l'ja statin tim vėllau

si drita me ri tek illi.

Tė zezėn pėr tė varesur

cė e do e nėng e lje,

ashtu gjith ce me harruan?

Sa e bukur kish ljer!...

Sa hje nd'ato zakon!

Kėnga XXVIII

Ranė kėmborė e tambure.

Me njė vel tė zi nė krye,

ime motėr maste

njė trėmbe lesh e mėndafsh,

qė e kish tisur vetė mėma.

Trimit qė do i mirr tė bijėn,

ia kish tisur pėr shatore,

qė tė hapte natėn

ushtėrisė kur t'i printe;

por s'e dinte motra ime

e prandaja, e harruar,

filli vetėm kujtoj mėmėn,

kryepluhurosurėn

e qė s'njihej mė te varri;

iu veshėn sytė me lot.

Ish pa jetė si piktura,

qė mbi shtratn' e nuses

nė mesditė i qesh shtėpisė

e s'e ndjen kurmin e saj

me atė flok tė bukur.

Ulur pranė, unė e vėshtroja.

Madhėshtorja mėma ime

pat besuar qė me ushtri

Arbėrit unė t'i ndihja;

e la besa edhe vdiq.

E kujtova dhe, nga duket

kopshti, u ktheva e qava.

Arat e prashitura

shiu i butė i bunartė.

Kajsia me lule

frushkullonte si njė valle

qė ulet e mė pret nusėn,

pret tė dielat plot fruta.

Motra: - Ja tryeza e shtruar,

froni pranė, o vėlla;

hajde, ngushėllohu,

kaq i ri dhe vec helmuar!

Milosao: - Motra ime e vogėla,

pasi m'ujdise shtėpinė,

po tė shoh tė lodhur, vetėm,

e qė s'tė hedh syt' njeri...

- Lavdi pastė nė qiell zoti,

qė na mori zonjėn mėmė!...

Kur tė na kujtojė ajo

nga vendi i paqes,

njėsoj ėshtė... - Ti je e lumtur

se gjithnjė si desh e mjera

bėrė: ditėn punove,

natėn fjete, si njė dritė

qė ndizet edhe shkėlqen

gjersa shuhet, edhe botės

mė s'i lypset. Mua mėmėn

njė e huaj ma largoi.

-Mėma pat shumė gėzime,

porse ajo motėr e mjerė,

punėtore e varfėr,

i la shtatin tim vėllai

si drita qė rri tek ylli.

C'e mėrzit tė zezėn?

Pėrse nuk e lė tė qetė,

pasi tė gjithė e harruan?

Sa e bukur kishte lerė!...

Sa hie nė ato zakone!...