Parku i Madh i Liqenit Artificial tė Tiranės

Parku i Madh i Liqenit Artificial tė Tiranės (PMLAT) nė formėn qė ėshtė sot daton nė vitin 1957 - 1958.

Zona pėrmendet pėr herė tė parė nė vitet 1700 si vendbanim i vllehėve tė ardhur nė rrethinat e Tiranės. Ndryshimi i strukturės urbane erdhi njėherazi me shpalljen si kryeqytet mė 1925 dhe territori iu nėnshtrua planit rregullues tė qendrės sė re nga arkitekti roman, Armando Brazini, duke u konceptuar si Parku i Florės dhe Faunės. Brenda tij iu dha leje Kishės Autoqefale tė rindėrtonte Kishėn e Shėn Prokopit. Masterplani italian nuk arriti tė realizohej dhe PMLAT u projektua dhe u ndėrtua me aksion popullor nė fundvitet '50. PMLAT ėshtė histori njerėzore e agronomėve, arkitektėve, specialistėve, punėtorėve tė gjelbėrimit dhe veēanėrisht frekuentuesve pasionantė tė tij.

Sipėrfaqja e PMLAT pėrbėhet nga njė masiv kodrinor me shpate me pjerrėsi tė vogėl. Nė pjesėn jugore formohet pasqyra ujore e Liqenit Artificial qė me shtrirjen e tij krijon gjire e gadishuj tė vegjėl shumė piktoreske. Nė PMLAT janė vendosur disa vepra historike, arti, social kulturore, pėrkujtimore, etj ku mund tė pėrmendim, Kishėn e Shėn Prokopit 1938, Zoo Parkun, Panteoni Memorial i Vėllezėrve Frashėri dhe Faik Konicės, Teatri i Hapur, Bisedka Maks Velo, Gurra e Frashėrllinjve, lapidari DEBATIK, Guri Monumental i Varrezave tė Dėshmorėve, Varrezat e ushtarėve Gjermanė dhe Britanikė, etj. Sipėrfaqja aktuale e Parkut tė Madh tė Liqenit Artificial tė Tiranės ėshtė 1 569 337 metėr katror, ndėrsa ajo e Liqenit Artificial ėshtė 450 000 metėr katror. PMLAT pėrbėn masivin mė tė madh tė gjelbėrimit nė qytetin e Tiranės qė ndikon nė krijimin e peisazhit, dhe tė mikroklimės sė zonės.

90 lloje drurė pyjorė me 31295 copė

27 lloje shkurre me 938 copė

2 lloje drurė frutorė me 95 copė

Akacie (Robinia pseudoacacia) 4843 copė,

Lis (Quercus frainetto) 4093 copė,

Frashėr (Fraxinus excelsior) 3274 copė,

Selvi (Cupressus sempervirens) 1822 copė,

Ligustėr japonika (Ligustrum japonicum) 1524 copė,

Pishė e egėr (Pinus halepensis) 1432 copė,

Panjė (Acer negundo) 1247 copė,

Cedėr (Cedrus atlantica) 1192 copė,

Ekualipt (Eucalyptus europaeus) 1126 copė,

Lis (Quercus frainetto).

Ligustėr japonika (Ligustrum japonicum) 159 copė,

Hibiskus (Hibiscus syriacus) 139 copė,

Shegė (Punica granatum) 114 copė,

Oleandėr (Nerium oleandėr) 91 copė, etj.

Bilbili gushėkuq (Sylvia cantillans),

Bilbili kėngėtar(Sylvia hortensis),

Bufi (Bubo bubo),

Harabeli i gurėve (Petronia petronia),

Shapka e vogėl e ujit (Lymnocryptes minimus),

Dallėndyshja e zakonshme (Sterna hirundo) vetėm nė pranverė-verė,

Gardelinė, etj.

Ndėr kafshėt mund tė pėrmendim: breshka, hardhuca, gjarpėrinj, kėrminj dhe mjaft insekte qė rriten nėn tokė dhe mbi tokė.