Gjeografia ėshtė shkenca qė studion dukuritė qė ndodhinė ne natyrė, pėrshkruan, sqaron dhe e riparaqet tokėn nė pamjet e saj fizike, si edhe hapėsirėn, mjedisin dhe vendin e jetesės, ndėrveprimin dhe pasojat e organizmave, gjallesave tė sipėrfaqes sė saj. Pra, ajo studion trojet, qofshin ato natyrore apo njerzore, dhe ecuritė (proēeset) qė i ndikojnė ato, si dhe pse ato ndryshojnė me kalimin e kohės, dhe si ato ndryshojnė nė hapėsirė.
Gjeografia e pėrgjithshme ndahet nė:
Gjeografinė fizike (natyrore) ku shkencat komponente janė:Gjeomorfologjia
Gjeologjia
Klimatologjia
Hidrologjia
Pedogjeografia
Biogjeografia
Paleogjeografia
Gjeografinė shoqėrore (Antropogjeografike) ku shkencat komponente janė:Demografia
Gjeografia e vendbanimeve
Gjeografia ekonomike
Gjeografia politike
Gjeografia sociale
Kohėve tė fundit gjeografisė sė pėrgjithshme i bashkohet edhe gjeoekologjia. Dikur nė kuadėr tė gjeografisė fizike kanė qenė edhe gjeografia matematike si dhe gjeografia astronomike me gjeodezinė dhe hartografinė, por pėr shkak se janė zhvilluar si shkenca nė vete nuk mund tė radhiten nė sistemin e gjeografisė sė pėrgjithshme.
Gjeografia regjionale mund tė definohet si aplikim i njohurive gjeografike pėr studime konkrete tė teritoreve,e ndarė nė bazė tė ndonjė kriteri tė regjionalizimit gjeografik. Pra ajo ėshtė njė disiplinė sintetike shkencore.
Gjeografia regjionale mė tej ndahet nė gjeografinė e pėrgjithshme regjionale dhe gjeografinė e veēantė regjionale.
Gjeografia ėshtė njė lėndė shumė e rėndėsishme sepse tregon tėrėsinė territoriale dhe studion gjeografinė e njė vendi dhe tė botės. Ka shumė zbulime tė rėndėsishme gjeografike p.sh zbulimi i Amerikės, Australisė, Antartikut etj. Zbulime gjeografike mund tė quajmė edhe zbulimet natyrore tė njė vendi.