Ndėrtimi i brendshėm i Tokės.

Toka ėshtė planeti i tretė i sistemit tonė diellor. Toka ėshtė rreth 4.57 miliardė vjet e vjetėr, dhe i vetmi planet nė sistemin tonė diellor ku ėshtė zhvilluar jeta.

Toka mbėshtillet prej atmosferės, e cila kufizohet nė pjesėn e poshtme nga sipėrfaqja e oqeanike dhe kontinentale. Shtresa e sipėrme e ngurtė e tokės quhet litosferė me njė trashėsi deri 200 kilometra. Pjesa mė e rėndėsishme e saj ėshtė korja e Tokės, trashėsia e tė cilės shkon nga 30-60 kilometra. Trashėsia e kores ndryshon duke u rritur nė kontinente (korja kontinentale) dhe duke u holluar nė oqeane (korja oqeanike). Kufiri i poshtėm i litosferės quhet kufiri Moho.

Pas kėtij kufiri fillon shtresa e dytė e Tokės qė quhet mantel. Manteli ndahet nė mantel tė sipėrm dhe mantel tė poshtėm. Kufiri mes tyre mendohet tė jetė nė thellėsinė 950 kilometra, kurse kufiri mė poshtėm i mantelit, aty ku fillon bėrthama mendohet se ėshtė nė thellėsinė 2900 kilometra. Pjesa mė e sipėrme e mantelit tė sipėrm, e cila ėshtė nė kontakt tė drejtpėrdrejtė me litosferėn quhet astenosferė (nga greqishtja "sferė e dobėt").

Pjesa qendrore e Tokės ėshtė bėrthama e tokės, e cila, gjithashtu ndahet nė dy pjesė, bėrthamė e jashtme, dhe bėrthamė e brendshme.

Duhet pasur parasysh se pėr kėto ndarje qė u pėrmendėn, akoma nuk ka tė dhėna materiale, por ato janė ndarje hipotetike tė cilat bazohen kryesisht nė tė dhėnat e nxjerra nga studime gjeofizike. Toka ėshtė trup qiellor nė tė cilin zhvillohet jeta. Nė tė gjenden shumė trupa, tė cilėt janė tė pėrbėhet prej lėndėve tė ndryshme.

Toka pėrbėhet nga bota e gjallė (tė gjitha gjallesat: njeriu, shtazėt, bimėt, shpesėt, mikroorganizmat) dhe bota jo e gjallė (uji,dheu dhe mineralet e ndryshme). Nė tė zhvillohen tė gjithė organizmat e gjallė dhe nga ajo sigurohen tė gjitha tė mirat materiale tė domosdoshme e tė nevojshme pėr jetė.