Toka.

Toka rrotullohet rreth boshtit tė vet dhe rreth Diellit. Rrotullimi rreth boshtit tė vet qė sjell ndryshimin e ditės dhe tė natės quhet Rotacion. Rrotullimi rreth Diellit quhet Revolucion, si pasojė kemi ndėrrimin e stinėve tė vitit. Rruga tė cilėn pėrshkon Toka quhet Orbitė.

Toka ėshtė planeti i tretė i sistemit tonė diellor. Toka ėshtė rreth 4.57 miliardė vjet e vjetėr, dhe i vetmi planet nė sistemin tonė Diellor ku ėshtė zhvilluar jeta. Toka ka vetėm njė satelit natyror: Hėnėn. Toka peshon 6.000 miliardė tonė dhe ėshtė afėr 40 000 km rreth ekuatorit.

Supozohet qė, krijimi i Tokės erdhi si rezultat i ngjarjeve qė pasuan Big Bang-un (Shpėrthimin e Madh). Sipas kėsaj hipoteze, njė yll i stėrmadh, shpėrtheu dhe u nda nė njė pafundėsi copash tė cilat mė pas krijuan galaktikat, dhe sistemet diellore.

Nė kėtė formė u krijua dhe sistemi ynė diellor, nga njė grumbullim pluhuri e copash, tė cilat duke u sjellė rrotull vetes krijuan Diellin dhe planetėt e sistemit tė tij. Ēdo vit Toka goditet nga mijėra meteorė me madhėsi relativisht tė vogėl tė cilėt duke kaluar nėpėr atmosferė digjen. Edhe mosha e Tokės ėshtė pėrcaktuar nga matja e moshės sė njeriut prej kėtyre meteorėve, tė cilėt sipas supozimit janė pjesė e sistemit Diellor dhe kanė tė njėjtėn moshė me Tokėn.

Aristoteli me zėnien e Hėnės nė tė pa njė hark, dhe mendoi dhe tha se Toka ka formė tė rrumbullakėt mirėpo i pari qė e vėrtetoi se Toka ėshtė e rrumbullaket ishte Fernando Magelani i cili udhėtoi me anije rreth Tokės.

Toka ka formė elipsoide. Si pasojė e rrotullimit tė tokės rreth boshtit tė vet Toka ėshtė deformuar ashtu qė nė dy polet e saj ėshtė e shtypur dhe ka marrė formėn e njė elipsoidi i tillė qė rrafshi qė e pret Tokėn sipas paraleleve pret njė rreth ndėrsa rrafshi qė e pret sipas meridianėve pret njė elips. Tani ekzistojnė mjete tė shumta qė e vėrtetojnė se Toka ka formė tė rrumbullakėt, qė mė tė rėndėsishmet janė fotografitė nga satelitėt.

Forma elipsoide e Tokės ėshtė marrė nga dy polet e saj, Veriu dhe Jugu, sepse forca e gravitetit qė e kishte zbuluar shkencėtari Anglez Isaac Newton, ushtrohen nė tė dy polet pra forca gravitacionale e Veriut kundėrvepron me forcėn e gravitetit tė Jugut ose anasjelltas.

Pėr kėtė arsye Toka nuk ka formė plotesisht rrethore por elipsoide. Madhėsia e tokės ėshtė rreth 510 000.000 kilometra katrorė. 370 kilometra katrorė (71%) prej tyre janė tė mbuluara me ujė kurse 150 kilometra katrorė (29%) janė tė mbuluara me tokė. Rrethi i ekuatorit tė tokės ėshtė pak mė i madh se 40 000 km. Rrezja ekuatoriale ėshtė 6 378 kilometra kurse ajo polare 6 357 kilometra.

Forma mė e saktė e Tokės ėshtė apioide (nė formė dardhe), me ndihmėn e satelitėve artificialė dhe tė atyre gjeodetė ėshtė konstatuar se shtypshmėria nė pole nuk ėshtė e njėjtė. Ėshtė konstatuar se gjysmė boshtet polare nuk e kanė gjatėsinė tė njėjtė. Sipas kėtyre tė dhėnave, forma e vėrtetė e Tokės i ngjan dardhės (apioide) ose formės sė zemrės (kardioide).