Faktet mė tė rėndėsishme gjeografike qė ngjallin kureshtje

Gjeografia ėshtė njė shkencė qė ndryshon vazhdimisht si nga efektet politike ashtu edhe nga shkaqe natyrore.

Nė botė ekzistojnė shumė dukuri tė rralla, situata gjeografike tė ēuditshme dhe tė dhėna kurioze qė me raste nuk kanė njė origjinė tė qartė.

Ja 10 faktet qė na kanė tėrhequr vėmendjen.

Emri i njė qyteti mė i shkurtėr nė botė

Emri i qytetit mė tė shkurtėr nė botė nuk ėshtė A. Nė tė vėrtetė ekzistojnė shumė vende tė quajtura O madje edhe Y.

Shteti mė i vogėl nė botė

Vatikani nuk ėshtė vendi mė i vogėl nė botė. Nėse do tė konsideronim shtrirjen si masė vlerėsimi vendi mė i vogėl nė botė do tė ishte sovrani ushtarak Urdhri i Maltės sepse nuk ka territor, pėrveē atyre tė ndėrtesave qė zotėron nė Romė si dhe disa privilegje jashtėterritoriale.

Kufiri mė i shkurtėr nė botė

Kufiri mė i shkurtėr nė botė ėshtė ai qė ndan Penon de Velez de la Gomera, Spanjė nga Maroku. Ėshtė vetėm 85 metra. Deri nė vitin 1934 ishte njė ishull, por njė stuhi e fortė mbushi me rėrė hapsirėn qė ndante tokėn duke e shndrruar nė gadishull.

Liqeni qė nuk i pėrket askujt

Liqeni Kostanca nuk i pėrket zyrtarisht askujt. I pozicionuar mes Zvicrės, Gjermanisė dhe Austrisė, nė tė vėrtetė kufijtė e ēdo vendi shkojnė deri tek brigjet e liqenit dhe kurrė nuk ėshtė vendosur njė traktat ndarjeje. Zvicerianėt pohojnė se kufijtė e ndajnė liqenin nė tri pjesė, austriakėt e konsiderojnė si pjesė tė pėrbashkėt dhe gjermanėt nuk kanė asnjė lloj qėndrimi zyrtar.

Bashkėpronėsia mė e vogėl dhe mė e vjetėr nė botė

Bashkėpronėsia mė e vogėl dhe njėkohėsisht mė e vjetėr ėshtė ishulli i Fazanėve, i poziconuar nė grykėn e lumit Bidasoa, sovraniteti i tė cilit ėshtė i ndarė mes Spanjės dhe Francės. U vendos nė vitin 1659 dhe qė nė atė moment u firmos traktati i Pirenejve qė i jepte fund luftės franko-spanjolle dhe vendosi kufijtė mes dy vendeve. Nė ishull ėshtė ngritur njė monument qė kujton traktatin, por qė askush nuk ėshtė i autorizuar ta vizitojė. Pėr mė tepėr bashkėpronėsia nuk ėshtė e njėkohėshme, por alternative. Franca e zotėron pėr 6 muaj dhe Spanja pėr 6 muajt e tjerė.

Vendi qė ka armatė marine, por jo det

Pavarsisht se Bolivia nuk ka dalje nė det, territor qė kurrė nuk ka reshtur sė kėrkuari, ka njė armatė detare ushtarake dhe ēdo 23 mars feston Ditėn e Detit me njė sfilatė ushtarake.

Qyteti mė i madh nė botė

Qyteti mė i madh nė botė nuk ėshtė qyteti i Meksikės, por Hulunbuiri i pozicionuar nė provincėn kineze tė Mongolisė sė brendshme. Ka njė sipėrfaqe prej 263 953 kilometra katrorė, sepse e gjithė zona juridikisht konsiderohet qytet. Ka njė shtrirje mė tė madhe se 42 shtete amerikane.

Pika e tokės mė afėr diellit

Edhe pse Everesti konsiderohet si ēatia e botės, nė tė vėrtetė vullkani Chimborazo nė Ekuator ėshtė pika mė larg qendrės sė tokės ose pika e planetit mė afėr diellit. Ndodh kjo dukuri sepse diametri tokėsor nė gjerėsinė ekuatoriale ėshtė mė i madh se nė atė tė Everestit.

Gropa artificiale mė e madhe nė botė

Kola Superdeep e hapur nga sovjetikėt nė vitet 70-80 ėshtė ende edhe sot gropa artificiale mė e thellė nė botė dhe arrin 12 262 metra thellėsi. Megjithatė nuk ėshtė mė e gjera, kėtė rekord e mban qė nga 2011 Sakhalin-i nė ishullin rus tė Sajalķn-it qė ka njė gjatėsi prej 12 345 metra. Diferenca i detyrohet lartėsisė mbi nivelin e detit mė tė madhe tė terrenit tė ishullit edhe pse nuk ėshtė aq e thellė sa Kola. Mė spektakolarja ėshtė Mina Mir nė lokalitetin rus tė Mirny-t.

Vendi ku mund tė shohėsh 21 orė tė ardhmen

Ishujt Diomedes janė dy ishuj tė vegjėl qė ndodhen nė ngushticėn e Beringut. Diomedes Minor i pėrket Amerikės dhe nė tė ndodhet qyteti i Diomedes qė ka 146 banorė. Diomedes Major i pėrket Rusisė dhe ėshtė i pabanuar. Ndarja mes dy ishujve ėshtė 4 km. Linja ndėrkombėtare e ndryshimit tė datės kalon pėrmes tė dy ishujve, kėshtu qė kur banorėt e Diomedes Minor shohin Diomedes Major, nė tė vėrtetė po shohin 21 orė nė tė ardhmen. Kur nė Diomedes Minor ora ėshtė 10 e mėngjesit e sė shtunės nė Diomedes Major ora ėshtė 7 e mėngjesit e sė dielės.