Fizika atomike, molekulare, dhe optike (AMO) ėshtė studimi i bashkėveprimeve lėndė-lėndė dhe dritė-lėndė nė shkallėn e njė atomi tė vetėm ose pėr disa struktura qė pėrmbajnė vetėm pak atome. Tė treja deget janė tė grupuara sė bashku pėr shkak tė ndėrlidhjeve, ngjashmėrise sė metodave qė pėrdoren dhe shkalleve tė ngjashme tė energjisė. Tė treja zonat pėrfshijnė trajtime klasike ose kuantike; siē dihet analizimi i sistemit bėhet nga njė kėndvėshtrim mikrosokpik (nė kontrast me analizimin makroskopik).
Fizika atomike studion ēatinė elektronike tė atomeve. Fusha kėrkimore nė kohėt tona po fokusohet nė kontrollin kuantik, ftohjen dhe zėnien nė grackė tė atomeve dhe ioneve, nė pėrplasjet dinamike nė temperaturė tė ulta si dhe nė sjelljen e gazeve qė bashkėveprojnė nė mėnyrė tė dobėt (Kondensatet Bose-Ajnshtajn si dhe sistemet e holluara Fermionike tė degjeneruara),nė matjen me preēision tė konstanteve themelore si dhe nė efektet e korrelacioneve tė elektroneve nė strukturėn dhe dinamikėn e sistemeve.
Fizika atomike ėshtė e infulencuar nga bėrthama (shiko, pėr shembull, ndarjen e niveleve energjitike), kurse fenomene intra-bėrthamore si fisioni dhe fuzioni konsiderohen pjesė tė fizikės bėrthmore.
Fizika molekulare fokusohet nė struktura multi-atomike si dhe nė bashkėveprimin e tyre tė brendshėm ose tė jashtėm me lėndėn dhe dritėn.
Fizika optike ėshtė e veēantė nga optika sepse ajo nuk tenton qė tė fokusohet nė kontrollimin e fushave klasike tė dritės nga objektet makroskopike, por nė vetitė themelore tė fushave optike dhe bashkėveprimit tė tyre me dritėn nė botėn mikroskopike.