Termodinamika dhe mekanika statistike.

Termodinamika studion efektet e ndryshimit tė temperaturės, shtypjes, dhe vėllimit nė njė sistem fizik nė njė shkallė makroskopike, si dhe transferimin e energjisė si nxehtėsia.

Termodinamika studion efektet e ndryshimit tė temperaturės, shtypjes, dhe vėllimit nė njė sistem fizik nė njė shkallė makroskopike, si dhe transferimin e energjisė si nxehtėsia. Historikisht, termodinamika u zhvillua pėr tė rritur efiēencėn e motorėve me avull tė hershėm.

Pika fillestare pėr trajtimin termodinamik tė njė problemi janė ligjet e termodinamikės, tė cilat postulojnė qėenergjia mund tė shkėmbehet midis sistemeve fizike si nxehtėsi ose punė. Ato postulojnė gjithashtu edhe ekzistencėn e njė madhėsie tė quajtur entropi, e cila mund tė pėrcaktohet pėr ēdo sistem.

Nė termodinamikė, bashkėveprimet midis ansambleve tė mėdha tė objekteve studiohen dhe kategorizohen. Rėndesi tė madhe pėr kėtė mbajnė konceptet e sistemit dhe e mjedisit rrethues.

Njė sistem pėrbehet nga thermija, lėvizja mesatare e tė cilave pėrcakton vetitė e tij, tė cilat janė tė lidhura me njėra tjetrėn nėpėrmjetekuacioneve tė gjėndjes. Vetitė mund tė kombinohen pėr tė shprehur energjinė e brėndshme dhe potencialin termodinamik, tė cilat janė shumė tė vlefshme pėr pėrcaktimin e kushteve pėr ekuilibrin dhe proēeset spontane.

Mekanika statistike analizon sisteme makroskopike duke aplikuar parime statistikore nė pėrbėrėsit e tyre mikroskopike. Ajo jep njė mėnyrė pėr lidhjen e vetive mikroskopike tė atomeve dhe molekulave individuale me vetitė makroskopike tė tė gjithė materialit qė mund tė observohen nė jetėn e pėrditshme.

Termodinamika mund tė shpjegohet si njė rezultat i natyrshėm i statistikės dhe mekanikės (klasike dhe kuantike) nė njė nivel mikroskopik. Nė vecanti, mund tė pėrdoret pėr llogaritjen e madhėsive termodinamike tė vetive tė materialeve nga analizat spektroskopike tė molekulave individuale. Nė kėtė mėnyrė, ligjet e gazeve mund tė derivohen , nga supozimi se gazi ėshtė njė koleksion thėrrmijash inidviduale, tė cilat mund tė trajtohen si sfera tė ngurta me masė.

Nga ana tjetėr, nėqoftėse kėto thėrrmija individuale kanė njė ngarkesė elektrike, atėhere pėrshpejtimi individual i kėtyre thėrrmijave do tė shkaktojė emitimin e dritės. Ishin kėto fakte tė marra nė konsiderate ato qė ēuan Maks Plankun tė formulonte ligjin e rrezatimit tė trupit tė zi, vetem duke supozuar qe spektri i rrezatimit te emituar nga keto thermija nuk ėshtė constant ne lidhje me frekuencėn, por ėshtė i kuantizuar.