Mekanika klasike.
Teksti kėkues ėshtė gabim.
Teksti kėkues ėshtė gabim. Ju lutem pėrdorni vetėm shkronja dhe numra pėr tekstin kėrkues.
Kategoritė
Komenti nuk u shtua
Komenti juaj nuk u shtua. Ju lutem kontrolloni komentin dhe provojeni pėrsėri.
Komenti u shtua
Komenti juaj u shtua dhe do jetė i dukshėm automatikisht.

Mekanika klasike.

Mekanika klasike ėshtė njė model fizik i forcave qė veprojnė mbi trupat.

Njė rrotull pėrdor parimin e avantazhit mekanik nė mėnyrė qė njė forcė e vogėl mbi njė distancė tė madhe mund tė ngrejė njė ngarkesė tė rėndė mbi njė distancė tė shkurtėr.
Njė rrotull pėrdor parimin e avantazhit mekanik nė mėnyrė qė njė forcė e vogėl mbi njė distancė tė madhe mund tė ngrejė njė ngarkesė tė rėndė mbi njė distancė tė shkurtėr.
Nga: Xhesjana Topalli
Publikimi: 28/05/2017 17:01

Mekanika klasike zakonisht referohet si "mekanika Njutoniane" sipas Isak Njutonit dhe ligjeve tė Njutonit. Mekanika ndahet ne statikė, e cila modelon trupat nė prehje, kinematikė, e cila modelon trupat nė lėvizje, dhe dinamika, e cila modelon trupat mbi tė cilėt aplikohen forca tė ndryshme.

Mekanika klasike e trupave tė vazhduar dhe tė deformueshėm njihet si mekanika e vazhduar, e cila vetė ndahet nė mekanikėn e ngurtė dhe mekanikėn fluide sipas gjėndjes sė lėndės qė studiohet. Kjo e fundit, mekanika e lėngjeve dhe gazeve, pėrfshin hidrostatikėn, hidrodinamikėn, pneumatikėn, aerodinamikėn, dhe fusha tė tjera.

Mekanika statike merret me objekte qė janė nė prehje. Mekanika kinematike merret me objekte nė lėvizje. Mekanika dinamike merret me lėvizjen e shkaktuar nga forcat qė veprojnė mbi trupat.

Mekanika klasike jep rezultate tė sakta nė fushėn e saj tė aplikimit, e cila ėshtė eksperienca e pėrditshme. Ajo zėvendėsohet ngamekanika relativiste pėr sisteme qė lėvizin me shpejtėsi tė krahasueshme me atė tė dritės, nga mekanika kuantike pėr sisteme nė shkallė tė vogėl, dhe nga teoria kuantike relativiste e fushės pėr sisteme qė kanė tė dyja veēantitė e mėsipėrme. Megjithatė, mekanika klasike ėshtė akoma e dobishme, sepse ajo ėshtė shumė mė e thjeshtė pėr tu aplikuar nė krahasim me teoritė e tjera si dhe ka njė fushė tė gjerė aplikimi.

Mekanika klasike mund tė pėrdoret pėr tė pėrshkruar lėvizjen e objekteve me pėrmasa tė konsiderueshme (si topat ose makina), objekte astronomike (si planetet apo galaksitė), dhe disa objekte tė caktuara mikroskopike (molekula organike). Nje koncept i rėndėsishėm nė mekanikė ėshtė identifikimi i madhėsive tė konservuara si energjia dhe momenti, tė cilat ēojnė tek mekanika Lagranzhiane dhe ajo Hamiltoniane tė cilat janė riformulime tė ligjeve tė Njutonit duke pėrdorur knoceptin e energjisė dhe nxitimit (impulsit).

Teori si mekanika e lėngjeve si dhe teoria kinetike e gazeve janė rezultate tė aplikimit tė mekanikės klasike tek sistemet mikroskopike. Rezultate tė kohėve tė fundit nė studimin e sistemeve dinamike jolineare i kanė dhėnė lindje teorisė sė kaosit, studimi i sistemeve ku ndyshime tė vogla shkaktojnė efekte tė mbėdha.

Ligji gravitacional i Njutonit, i formuluar nė mekanikėn klasike, shpjegoi ligjet e Keplerit mbi lėvizjen planetare si dhe ndihmoi nė transformimin e mekanikės klasike nė njė element tė rėndėsishėm tė revolucionit shkencor.

Reklamė

Komentet (0)

Kontrolloni emrin dhe provojeni pėrsėri.
Kontrolloni vendodhjen dhe provojeni pėrsėri.
Kontrolloni komentin dhe provojeni pėrsėri.
Fjalėkalimi nuk ėshtė i saktė. Shkruani fjalėkalimin siē shihet nė fotografi dhe provojeni pėrsėri.
Shtoni komentin tuaj




Ju keni edhe 1000 karaktere


Shkruani fjalėn qė shikoni nė fotografi
":il3

Sharje dhe gjuhė agresive nuk lejohen nė Perspekti.
Reklamė